vosvos weblog

Išėjau iš namų. Laukiau troleibuso. Dvi nebejaunos merginos vedėsi atitinkamą vaikiną. Padvelkė stipriu rudenio aromatu. Troleibuse buvo įtartinai tvarkoi. Išlipau prie lietuvos kino teatro. Ant rampos užsilipę vaikai šaipėsi iš valkataujančio majoro. Prie kioskų buvo išsidrėbusi keista būtybė. Bandė kažką rėkauti. Nežinau kodėl, bet man pasirodė, kad ji kadaise buvo moteriškos lyties. Ėjau toliau. Praėjus 88 salės įėjimą mane užkalbino aukštas pilietis. Nežinau kodėl, bet man pradžioje pasirodė, kad tai užsienietis. Turbūt, kad šnekėjo su keistu akcentu. "Gal galėtumėte duoti 37 centus, nemeluosiu, ne ant batono". Įkišau ranką į kišenę, kurioje užčiuopiau 2lt ir 20cnt. Vėlavau į paskaitą. Nenorėjau laukti grąžos, tai daviau 20. Gal pagelbės. Susiradau paskaitą. Pasiklausiau apie visokius CMM, SPICE, ISO9k. Sužinojau kaip gerai yra procesas. Patraukiau atgal link troleibuso. Troleibuse jau miegojo tas pats majoras. Rankoje turėjo šviežutėlę cigaretę. Aš nerūkau. Pavažiavus kelias stoteles, su griausmu įgriuvo jau gerai apšilusi pilietė. "Кто меня пустит. Я хочю сесть. на хуй". Išauklėtų vyriškių neatsirado, taigi ji pati bandė prisėsti ant kelių, jai patikusiems. Pasakojo, kad jos vyras banditas ir liūdnai čia kai kam baigsis (bus daug kraujo). Be to kartais sušūkdavo „zig hai”. Po ko, kitų keleivų buvo įspėta kad šalimais miega majoras. Atsiprašiau moteriškės ir išlipau. Oras atšalo - išryškėja proceso svarba.