Rašiau tą patį įrašą kitur, bet kad nepasimestų internetuose, dedu ir čia. Galbūt kada išeis vienas ilgas tekstas, po kurio manęs visi überveganai nemėgs dar labiau ir gausiu dar daugiau hatemail.
Prieš kelias dienas susitikau su gera drauge (su kuria, beje, susipažinome per gyvūnų teisių aktyvizmą prieš daug metų). Sėdint labai šauniame bare ir gurkšnojant labai skanų Kalėdinį alų, išsivystė pokalbis apie mano atsitraukimą nuo vegan/GT aktyvizmo ir apie tai, kodėl man veganizmas Lietuvoje darosi bjaurus, nepriimtinas ir nesuderinamas su mano aspiracijomis užsiimti moksline veikla.
Vakar internetuose radau tokį skelbimą, kuris puikiai iliustruoja tai, ką aš pasakojau draugei.
Jį sekė keli nuostabūs komentarai. Apie nuoširdumą ir pastangas atlikti švietėjišką misiją:
Bei vienas iš TŲ komentarų, kuris priverčia galvoti apie Darvino premiją ir jos laureatus:
Jei vis dar neaišku, kodėl tai (kas nuprintscreeninta paveikslėliuose) yra baisu ir blogai (net nekalbant apie visus feministinius aspektus), tai įsivaizduokite kaip turėčiau vadovaudamasi tokia pačia ideologija dirbti.
Visų pirma, susigalvočiau kokį nors teiginį, kurio įrodymas labai pamalonintų mano įsitikinimus, patvirtintų, kad tie įsitikinimai iš tiesų teisingi ir atneštų garbę ir šlovę tą pačią ideologiją išpažįstančiųjų tarpe. Tada ieškočiau tą teiginį patvirtinančių faktų ir susirinkčiau juos visus. Žinoma, kadangi turiu tą sugalvotą teiginį patvirtinti, kitais galimai susijusiais faktais nesidomėčiau, nes jie netyčia galėtų to teiginio ir nepatvirtinti, arba dar blogiau - jį paneigti. Tačiau jo paneigti jokiu būdu nenoriu, nes tai būtų labai nenaudinga mano ideologijai. Tada, kada susirinkčiau tuos faktus, kurie pilnai patvirtina mano susigalvotą teiginį, parašyčiau publikaciją ir paskelbčiau savo nuostabų atradimą, sulaukčiau daug like, share, susiprinčiau savo ideologijos pozicijas ir susirasčiau naujų draugų, kurie žavėtųsi mano svarbia ir reikšminga veikla.
Galvoju, jog galbūt visai norėčiau padaryti kokią nors intrigą ir susigalvoti savo vieną iš asmenybių, kuri nuo skiepų vaikystėje susirgo autizmu. Tada pradėjo maitintis veganiškai ir išsigydė autizmą. Būtų labai įdomus ir gan įvairiapusiškas eksperimentas. Kažkada, dar gyvenant Vilniuje teko sudalyvauti kitame labai įdomiame eksperimente ir apsimesti jog susituokiau. Iš tiesų, nemažai kas tuo patikėjo - viskas, ko reikia, tai tik labai įtikinančios istorijos ir nuožmaus, sklandaus pasakojimo ir istorijos kūrimo. Rezultatai buvo stulbinantys, bet šito apie išsigydimus tikriausiai būtų net įspūdingesni.
- - -
Aišku, šleidinuką inicijuojančios organizacijos atstovai nebuvo sužavėti tuo, kad iš tokių pastangų juokiuosi už pilvo susiėmusi, nes anot jų, ne kiekvienas leidinys turi būti grįstas mokslu ir statistika.
Su tuo visiškai sutinku. Leidinys, kuris planuojamas ir kurio "istorijų medžioklės skelbime" yra toks teiginys, kurį su komentaru percitavo jaunasis sociologas S.Š.: "'veganiška mityba turi būti vienintelė arba pagrindinė pokyčių priežastis' -- šitas bičas turbūt labai nustebtų sužinojęs, kad koreliacija neįrodo priežastingumo", negali pretenduoti į mokslą ir turėtų stovėti motyvacinių knygų ar pasakų skyrelyje. Na, bet turbūt to autoriai ir siekia.
Anyway, kadangi panašu, jog iniciatoriai nesuprato, kodėl tyčiojuosi iš leidinio idėjos, pamėginau paaiškinti išsamiau.
Tokio pobūdžio "tyrimukai" su "rezultačiukų pristatymu" imho ir žalingi, ir juokingi, ypač tiems, kas bent kiek yra skaitęs, domėjęsis, kaip veik bet kokio pobūdžio tyrimai (ar tai medicininiai, ar tai sociologiniai, ar dar kokie nors kiti) turėtų būti atliekami. Nes lygiai taip pat, kaip juoko priepuolį man sukelia vėžio gydymo soda įrodymai, ar tai, kad skiepai sukelia autizmą, lygiai tokį patį juoko priepuolį man sukėlė tekstas, kurį verčiau apie vieną produktą, ir lygiai tokį patį sukels ir būsimas leidinys, kuris rengiamas remiantis tokiais principais.
Neabejoju, kad jis turės pasisekimą tarp visokių ketotninės dietos pasekėjų, bananagirl mylėtojų, superekomamų ir kitų panašių grupių, bet tarkim sociologams ar medikams tai galės būti anekdotų rinkiniu, visai taip pat kaip kadaise verčiau vieno produkto reklaminį lankstinuką. Nesakysiu kokio, bet papasakosiu, kodėl jis juokingas, kad būtų aiškiau, kodėl juokingas bus ir tas apie veganiškos mitybos naudą.
Tą produktą pristatė kaip stebuklingą būdą pakeisti žalingą sveikatos būklei X. Tam, kad produkto veiksmingumas būtų įrodytas, vieno kaimelio Y gyventojai turėjo į savo dietą įtraukti tą produktą Z (vadinasi, jei kažkas vietoj to produkto vartojo kenksmingesnį produktą Q, tai jo veikiausiai ir atsisakė, nes kam jį pirkti, jei gauni už dyką jo atitikmenį Z?) Taip pat jiems buvo sudaryta pratimų programa, mitybos planas. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, jog beveik 100 procentų kaimelio gyventojų pasigerino savo sveikatos būklę, vadinasi, produktas Z padeda sumažinti riziką turėti X.
Tai buvo pats juokingiausias tekstas, kurį esu skaičiusi. Buvo truputį liūdna, kad atsiras daug žmonių, kurie bus taip lengvai apkvailinti ir patikės produkto Z stebuklingumu ir ims jį vartoti bei tikėtis, jog jų sveikata pagerės lygiai taip pat, kaip ir ano kaimelio gyventojų.
Va, kadangi pamėginau aiškiau papasakoti, kas yra blogai, tai po to nesistebėkit, kodėl tyčiojuosi iš tam tikrų aktyvizmų ar pačių aktyvistų. Visai kaip sakė L'Oreal reklamoje: "Nes tu/jie/jūs to verta!"
UPD: Visgi originalus įrašas buvo prasmingas ir atnešė daugiau nei tikėjausi; knygelės iniciatorių atstovas viską reziumavo maždaug taip: "Nors ir prirašei čia tiek nesąmonių, bet kad jau prirašei, tai iškelsim šitą klausimą". Visgi nosys per aukštai iškeltos, kad būtų galima pripažinti klydus : )