Ugne

...gyveni sau ramiai, gyveni, atrodo, plius minus supranti kas darosi pasaulyje ir mūsiškoj Marijos žemėj, kol vieną dieną kažkokia gyslutė trūkteli galvoj ir supranti, kad nė b*bio nieko nesupranti.

Kas per šūdų malūnas mala nesustodamas šią savaitę prieš ir per sausio 13-ąją? Net „patriotinis jaunimas“ neatrodo taip apgailėtinai, kaip dešrelių psichozė.
Maxima gali apsimetinėt mama, gali teikouverint visokias socialines akcijas, gali savose rankose laikyt visokio galo monopolius, gali mokėti šūdinus atlyginimus, gali nesiskaityti su darbuotojais, gali sukčiauti, krautis didžiulius pelnus, gali pardavinėti sugedusį maistą, po Maximą gali lakstyti tarakonai ar pacūkai. Nu ir nieko. Bet va jei Maksimoj sausio 13-ąją pardavinėja „Tarybines dešreles“, tai Maxima tampa liaudies priešu.

Ir dzin, kad tos „tarybinės dešrelės“ rinkoje sėdi N metų, ir dzin, kad kol žmonės jas pirks, tol jas ir gamins. Uolus „tarybinių dešrelių“ ar „smetoniškos grietinės“ (gi tas pats briedas; šitas bičas mėgo pašaudyt nepatikusius, ir koncentracijos stovyklų politiniams kaliniams pristatė) pirkėjas nepaprastai įsižeidžia, jei gali tų pačių „tarybinių“ produktų įsigyti per tokią skausmingą dieną ir šventę kaip sausio 13-oji. Prisijungęs prie masinės psichozės, atranda beprotiškiausias sąmokslo teorijas, dalyvauja feisbukinėse boikoto akcijos ir pasijunta svarbiu Lietuvos laisvės gynėju.

Nė bybio, kaip dainavo vienas puikus kolektyvas.

Ištisus metus tarybiniai produktai gali gulėti lentynose ir niekam nekliūti. Ach, tas lietuviškas proginis susirūpinimas. Sausio 13 susirūpiname „sovietiniais reliktais“, verbų sekmadienis tampa ta vienintele diena pasigrūsti prakaituotoje minioje prie bažnyčios durų tam, kad įrodytumėte esą tikri katalikai. O per Kūčias tie, kas nesikalba visus metus, susėda prie bendro stalo ir vaidina šeimas.

Kol iki 97% Lietuvos piliečių (toks skaičius dėl to, kad pagal apklausas, apie 3% Lietuvos žmonių yra vegetarai) pirks tas tarybines dešreles, ar tarybinius batonus, tol juos ir gamins. Ir kartą per metus kokiems „laisvės gynėjams“ pasipiktinti dėl to neužteks, jei jau tikrai bus didelis noras panaikinti tokių produktų egzistavimą.
Beje, Fanta buvo sukurta Trečiajame Reiche. Ar rugsėjo 23 d. taip pat protestuosite prieš tai, kad Maxima parduoda šias „nacių sultis“? Gi same shit.

Dar kiti tos pačios minėtinos dienos proga supyksta, kad per TV rodo rusiškus serialus. Nu gi nes sovietinė okupacija ir panašiai. O mano rusų tautybės draugas supyksta, nes prie ko tauta ir prie ko valstybės politika? Jis nė gimęs anais laikais nebuvo, bet kadangi jau rusas, tai turi kentėt ant galvos pilamus šūdų malūno miltus.

Kas šiandien žiūri TV? Ką žiūri? Jei kiekvienais metais nemaža dalis žiūrovų laukia „Po pirties“, tai televizija tai, ko nori žiūrovai, ir rodys. Kievienais metais šeimyniškiai keikiasi kalėdiniu „Vienas namuose“ potvyniu, bet kiekvienais metais su pasimėgavimu tą ir žiūri. Kaip ir su Radžiu. Ar Lotynų Amerikos muilo operomis.
Ne nuo to galo sprendžiamos problemos.
Kai kaimyninėse valstybėse po sovietinės sistemos žlugimo rusiškus serialus pakeitė vakarietiški su titrais valstybine kalba tam, kad piliečiai pramoktų anglų ar vokiečių kalbas, pas mus iki dabar rodomi rusiški serialai su lietuviškais titrais. Tragedija?.. Per vieną paskaitą aiškino apie tokiu būdu Rusijos daromą kultūrinę įtaką. Na, tebūnie. Televizoriaus nežiūriu, pas mane jis tarnauja kaip drabužių kabykla. O tie, kurie žiūri?.. Aš tai skirstau taip: a) prasto skonio publika; b) vyresni rusakalbiai, prastai mokantys lietuviškai; c) new age prietrankos, nuolankiai klausantys rusų „daktarų“ patarimų apie skiepų žalą ir pan. - šitie pavojaus nekelia, nes anksčiau ar vėliau išmirs nuo kokliušo...

Na, trumpai tariant, NIEKO NEBESUPRANTU, kas per š darosi aplink. Vienintelis logiškas paaiškinimas dėl dešrelių paranojos - dėl genetinių modifikacijų tarybinės dešrelės taps milžiniškais monstrais-zombiais ir jų armija užpuls Lietuvą taip grąsindama valstybingumui. Protingesnio paaiškinimo apie „tarybinių dešrelių“ keliamą grėsmę, deja, neradau. Tik puikią reklamą „Samsonui“.

Taip kad mano palinkėjimas būtų toks: ei, dešrevoliucionieriau, eik, nusipirk tų tarybinių dešrelių ir atiduok benamiui (žmogui ar šuniui). Bent kokia nauda bus iš to primalto š.

...irr, lauksim, ką Saulius Poška pasakys.