Vėl Vilniuj, kur šalta ir taip toliau, bet užtai po nuostabių atostogų!..
0129
Kolega ankstokai ryte išsikrapšto pasijamt prapistos striukės; oras tragikomiškas, tai lieku mūdint namie, geriu arbatas, žaidžiu stalo futbolą, mokaus triukų. Paskui pagaminu ryžių-pievagrybių makaliūšą, kolega grįžta, pavalgom, per tą laiką pasitaiso oras ir einam atsisveikinėt su Amsterdamu, nes ryt, o vaikyti, laukia Briugė!!!
0130
Atsisveikinam su bydlosielabroliu ir traukiam trason. Nusiperkam kažkokius neaiškius bilietėlius, pusiaukelėj suprantam, kad tramvajaus, nors tupim traukiny. Galvojam, kad px, jei ką, mes debilai iš rytų Europos. Kontrolės nesutikom, tai matyt šiaip nesunku trainhopinti Olandijoj. Pagal hitchwiki nuorodas atsidūrėm tragiškai nepatogioj degalinėj. Metam monetą, ji sako eit toliau. On-ramp'e pasigaunam per kelias minutes mašiną, paveža iki Breda miestelioko, kur stoja kurdas fūristas, Olegas plepa su juo turkiškai. Nugi gerai su mūsų kalbom :) Kertam Belgijos sieną, tada Antwerpenas su milžinišku aplinkkeliu. Paleidžia vienur, paskui susitranzuojam dar keliems kilometrams kitur, galiausiai moteriškė paveža iki Gento, kur pagaunam tėvą su vaiku. Važiuoja į Ostende, sako, paleis autostradoj, bet vėliau nuveža į pačią ilgai lauktą Briugę. Einam palei upeliūkštį iki stoties, ten sulaukiam CS hosto, žaliųjų partijos vadas. Pakeliui pas jį dar praeinam senamiesčio pakraščiu, laaabai jau viskas gražu. Meilės ežeras, pilnas gulbių, kurios, kaip pasakojo legenda, Briugėj veisiamos todėl, kad jų ilgi kaklai primintų nukirsdintą blogą valdovą. Namuose pasitinka hyperaktyvus ir draugiškas šunėkas. Užvalgom sriubos, einam apsižvalgyt. Kažkokia pasaka, ne miestas. Jausmas tarsi atsidūrus kelisšimt metų atgal. Veik visi statiniai statyti 16xx metais, gatvės grįstos akmenimis, ten darda karietos. Šiaip daug žmonių, turistųteroristų, baisu pagalvot, kas darosi ten vasarą. Bandom atsekt, ką matėm per filmą. Dar papasakoja mūsų hostas istorijų apie slaptus tunelius, kurie atsiveria pajudinus kokį akmenį rūsyje (kas jam ir nutiko!), apie alaus biznismenus, kurie turėjo rūmus, sujungtus su bažnyčia koridoriumi, mol, kad iš miegamojo tiesiai galėtų nueit mišių klausyt į sau skirtą balkonėlį... Kanalai, tilteliai, toksai sludge viduramžiškas dvelksmas... O šiaip, miestas toks išliko todėl, kad ten gyveno skurdžiai ir tiesiog neturėjo pinigo naujoms statyboms. Ir po vizito tenais, visiem galiu pasakyt - važiuokit patys pamatyt to groožiooąąąą!!
0131
Ašai irgi biškę susimoviau, atsispaudinus hitchwiki info ir neperskaičius. Iš Cologne, kaip rašo, veik neįmanoma ištranzuot per tą aglomeraciją, blah. Tai truputį parkė, nors ryte išpėdinam kelin į Kiolną. Greit pasigaunam mašiną iki Briuselio, ir šiaip, NL ir B neteko ilgiau nei dešimt minučių išstovėt belaukiant. Kūl. Prie Briuselio pasigaunam mašiną pakeliui kelioliką km, metalistas, kuris klauso Skyforger ir Obtest... Atsiduriam š vietoj, bet prie linksmo kelio ženklo.
Sustoja kažkokie frykai, mala prancūziškai, nesuprantam, šoka ir išsidirbinėja. Nepatinka prancūziška Belgijos dalis, geriau Flamandija, kur tikrai galioja posakis "ramus kaip belgas". Rizikuojam ir gaudom mašinas ant autostrados, stoja porelė, paveža už Liegės remontuojamon degalinėj. Galvojam, šakės. Vėlyva popietė, nieko aplink per daug. Galiausiai stoja du vyrai, kalbantys urdu ir anglų kalbos miksu. Buržujska mašina (kaip tik prieš tai kalbėjau, kad dar nė karto su buržujska nevažiavom), odinis salonas, belenkaip dvokia ta oda. Važiuoja iki Acheno, bet paveža iki pat Kiolno. Ten turi pasitikt Olego draugas, kuris vėluoja visa valanda. Minus melejonas karmos taškų, nebuvau valgius nuo ryto. Paskui sukemšam kažkokio woktogo šlamšto ir einam pas jį namolę, žiūrim filmą. Neužskaitau šiaip Kiolno, bet aii dzin :) Randam per vokišką rideshare žmogų, kuris sekančią dieną keliauja Brėmenan, tai jamam. Penkiolika eurų žmogui, blyn, tiek pat kiek ir skrydis pirmyn bei atgal!
0201
Pamiegam, susitinkam su tuom žmogeliu, Olegas lolina iš vardo ir pavardės, Sebastian Schneider, tipo, supervokiška :) Per penkias valandas atsirandam Brėmene, pamaklinam, dar pavalgom falafelių, pasišildinėjam prekybcentriuose. Pigios knygos, pigūs stalo žaidimai. Jamu "surink keturis eilėje". Parašyta "kids only", bet aaai :) Susitinkam su Roza, ji serga, tai apgyvendina pas savo tėvus, o tie šaunūs žmonės, pasirodo. Pačiumpam produktų, vyno, pasigaminam vakarienę, pažiūrom išsinuomotą komediją. Mjoo, šitie Olego draugai užskaityti...
0202
Dar tokia viena chillo diena, kada niekur nieko nereikia daryt ir skubėt. Papusryčiaujam "broedchenų". Sutinku Rozos tėvų katiną. Odievai. Toks milžiniškas, panašesnis į lūšį dydžiu, juodas, kniaukia bosu. Užskaitau jį, tas užskaito mane ir miega šalia pasidėjęs galvą man ant pėdos. Dar maklinam po miestą, bandom rast Alevitų kultūros centrą. Randam. Uždaryta. Dar falafelių, pirmąkart Olegą palaiko turku. Fun. Gatvėj dainuoja rusų choras. Kitoj gatvėj groja duetas gitara ir klarnetas "Bei mir bist du schoen", paskui visą likusią dienos dalį niūniuoju tą melodiją. Šiaip daug elgetaujančių, kaip sakė, darbo nerandantys atvykėliai iš Rumunijos ir Bulgarijos. Liūdnoka... Vėl keliaunam pas Rozą, vakarienė, išmokstam turkišką kortų žaidimą, pražaidžiam iki vidunakčio, atsisveikinam, atsibučiuojam ir kt.
0203
Po pusrytėlio pėstute orouostan, mano superplanaschuliganas išdega, sėdim lėktuve, užmiegam, atsikeliam jau besileidžiant Kaune. Dar Tomas pameta iki trasos ir su kažkokiu politikierium, vairuojančiu buržujską džipą, grįžtam Vilniun.
Punktai įvykdyti, išskyrus fotobūdelę ir Alevitus, viskas buvo zjbs!..
Ą, o dar va, lauktuvės iš kažkokios degalinės Vokietijoje, vaikiškas "Jump in my car" variantas:
Iki!