70-ųjų viduryje Berlyno ekonomika pradėjo kristi, beveik tuo pačiu metu prasidėjo gyvenamojo būsto krizė. Būstas buvo pasiekiamas tik pasiturintiems piliečiams. Seni pastatai buvo griaunami arba pertvarkomi į prabangius butus (kai nugriauti neleidžiama), o seni gyventojai - iškeldinami. 1973 m. užregistruota 17 tūkst. benamių (kur dar neregistruoti), kai buvo tūkstančiai tuščių, niekieno negyvenamų namų ir butų. Tuomet kilo klausimas: kodėl žmonės, kuriems reikalingas būstas negali užimti apleistų namų?
Kontrkultūrinėje Kroicbergo (vok. - Kreuzberg) rajono terpėje pradėjo formuotis skvoterių judėjimo bazė. Pirmieji pastatų užėmimai prasidėjo 70-ųjų pabaigoje. Skvoteriai (jų tarpe ir ,,normalūs" miesto gyventojai) užėmė šimtus apleistų pastatų, juos remontavo, kūrė gyvenimui tinkamas sąlygas. Pagrindinis principas buvo: ,,geriau užimti atkūrimui negu valdyti griaunant". Skvoteriai pavertė nykų ,,geležinės uždangos" pasienį į gyvą multikultūrinį anklavą. Kroicbergas iki šiol išlieka vienu spalvingiausių Berlyno rajonų.
Nuo 80-ųjų prasidėjo skvoterių kovos už savo autonomiją ir prieš erdvių komercializavimą. Panašios problemos aktualios ir šiandien. Neformalios erdvės Berlyno centre netoli Šprė (vok. - Spree) upės ne visiems patogios ir naudingos. Vienas ryškiausių pavyzdžių šiandien - Kiopeniker gatvė (vok. - Köpenicker Straße). Ši gatvė domina investuotojus, nekilnojamo turto agentus, architektus su savo gatvės ateities projektais...
Kiopeniker gatvė yra rytinėje miesto centro dalyje Kroicbergo rajone, maždaug dviejų kilometrų ilgio ir driekiasi beveik lygiagrečiai su Šprė upe. Šiandien ši gatvė bene geriausiai išryškina du kraštutinius Kroicbergo polius: (1) griūvėsiai, apleistos erdvės ir (2) nulaižyti ,,ateities pastatai". Tokią priešpriešą geriau supranti atsigręžęs į praeitį. 1961 m. Berlyno siena perskyrė šią gatvę į dvi dalis, buvo užtverta kaimyninė gatvė, tiltas... „Hier war das Ende der Welt" (,,Čia buvo pasaulio pabaiga") - šiuos žodžius dažnai girdi bendraudamas su žmonėmis, kurie atsimena šią gatvę iš tų laikų, kai siena dar stovėjo. Po sienos griūties 1990 m. kitos perskirtos, užtvertos gatvės greitai ,,atgijo", šita - ne. T. y. palei upę išdygo žiniasklaidos ofisai, bankai, viešbučiai, įsikūrė prabangūs loftai, tačiau pačia Kiopeniker gatve nebuvo labai rūpintasi. Čia viskas vyksta labai lėtai.
Neformalios Kiopeniker gatvės erdvės:
# Palapinių miestas (angl. - Teepeeland; vok. - Zeltstadt). Pirmąją palapinę pastatė Flieger'is 2012 m., paskelbė anarchistinę monarchiją(!), o save - jos karaliumi. Šiuo metu palapinių miestelyje gyvena apie 50 žmonių iš skirtingų pasaulio šalių, nemaža jų dalis iš Rytų Europos. Čia nuolat vyksta kino peržiūros ir renginiai. Štai Roll'as (iš Lietuvos) aprodo savo jurtą:
https://www.youtube.com/watch?v=wEF2Gj7ZetI
# Buvęs ledo fabrikas. Penkiaaukštis fabrikas tapo nebereikalingas, kai į rinką atėjo šaldytuvai, tačiau nugriauti jo negalima - architektūros paminklas. Šiandien pastatas traukia fotografų, menininkų, jaunų kinematografų dėmesį. Pagrindiniai jo gyventojai - bulgarai. Daug bulgarų. Tiesa, jie visai ramūs, bet su vietiniu (kontr)kultūriniu gyvenimu neturi nieko bendro. Ir šiukšlių klausimą sprendžia labai ,,paprastai": jas tiesiog krauna ten, kur gyvena... Paskutinį kartą policija juos ragino išsikelti prieš gerą mėnesį. Fabriko erdvės:
http://www.youtube.com/watch?v=_Tg9nzGo6_0
# Šių metų sausio pradžioje užsidarė / išsikrausto vienas neįprasčiausių Berlyno klubų ,,Kater Holzig" (legendinio ,,Bar 25" įpėdinis). Klubas buvo įsikūręs buvusiame muilo fabrike, kiekvieną savaitę čia vykdavo įvairiausi renginiai. Šioje vietoje planuojama įrengti prabangius būstus. Šiek tiek vaizdų:
http://schleckkonfekt.tumblr.com/?og=1
# Legendinis ,,Kiopi (vok. - Köpi) 137“ skvotas / kultūros centras, kuriame nuolat gyvena iki šimto žmonių ir dar tiek pat svečiuojasi... Sode išsidėstė gyvenamųjų vagonėlių (alternatyva skvotams, ypač žinoma Vokietijoje) aikštelė (vok. - Wagenplatz). Vis nesibaigia bandymai šią vietą (per)parduoti varžytinėse, nuomos klausimai, aktyvistų priešinimasis... Jų puslapis vokiečių kalba:
http://koepi137.net/
# Techno klubas ,,Tresor" jau maždaug septynis metus veikia apleistose šiluminės elektrinės patalpose, kurios puikiai tiko iš estetinės ir akustinės pusių. Prieš tai vienas garsiausių Berlyno techno klubų daugiau nei dešimtmetį gyvavo buvusioje universalinėje parduotuvėje netoli esančioje gatvėje. Patalpose buvo parduotuvės pinigų saugykla / seifas (vok. - Tresor), iš ko ir kilo klubo pavadinimas. Klubo puslapis:
http://tresorberlin.com/