Na, štai ir aš gavau galimybę patirti interneto bangavimą. Jau įsivaizduoju, kaip mes keturiais namais planuosim šeštadienio byčkę. Visi tuo pačiu metu pataikę sėdėt prie kompiuterių.
Iš kitos (gyko) pusės, pasistebėjau, kaip ten viskas drag-n-drop, point-n-click ir ask-n-get. Ne iš nieko, manau, pakvietimo veive parašyta "We have a lot of stamps to lick".
Ir o! malonu žiurėt, kaip švelniai mano gmail'as prilimpa prie wave'o, visi pažįstami jau čia, seni geri draugai, mėgstami ir nelabai, kuriems kada buvau laišką parašęs, neturėdamas kitos išeities nei gūglia.
Sėdėjau čia prieš porą dienų ir pagaliau supratau, kaip pateikti žmonėms privatumo (SSL/GPG/OTR) svarbą: gi galimas dalykas, jis reikalingas ne tau, o kitai pusei, todėl gražu (etiška) būtų, jei pasinaudotumei. Pavyzdžiui, kai nori paprašyti iš draugo kokią uždraustą knygą, jei vis dar gyveni Tarybų Sąjungoj. Arba pasakoji draugui apie savo senelį-žydą, arba apie tai, kaip auginti česnakus. Gi niekada nežinai, kada česnakų auginimas arba seneliai-žydai vėl taps nelegaliais.
Ir, pagaliau - kokio velnio?! Nuo kada pūnkams nerūpi, jog visi nuo bybenčių tarnybose iki kaimynų gali kišti nosį, - tiesiog dėl to, kad jie gali? Ir nuo kada pūnkams nerūpi, kad jie gali parodyti visiems špygą, net jei niekas ir nežiūri, - tiesiog dėl to, kad jie gali?
Ai, jo, gi pora metų jau. Neseniai šventėm.