Martynas.

Jaučiu pareigą atsiprašyt knygos, kurią gal šiek tiek įžeidžiau paskutiniame savo poste. Ji iš tikrųjų buvo viena geriausių, kurias teko skaityt. Tai Kurto Voneguto „Katės lopšys“. Ką gi, Ledas Nr.9 ir Boko-maru. Maža knygelė savy turinti kažką didelio.
--
Paskui tarp egzamininių knygų ir konspektų įsiterpė ir G.G. Marques „...apie gražiąją Erendirą“. Irgi tikėjausi, kad bus dar vienas pietitiškas „šedeveras“, kokius skleidžia Coelho ir į jį panašūs, bet ne. Pirmoji dalis „...apie gražiąją Erendirą“ pernelyg ir nesužavėjo, bet žmogaus gobšumo, įkalinimo tema pasirodė įdomi. Tačiau perskaičius 53 puslapius, laukia siurprizas. Prasideda kita knyga - „Patriarcho ruduo“. Čia tai iš vis jėga. Dar nebaigiau, bet vis dar negaliu atsižavėti knyga apie diktatoriaus gyvenimą, prigimtį, poelgių reikšmę ir t.t. Jėga kažkaip.

--
O negaliu atsiklausyt The Skatalites - Christine Keeler.

--
A, ir 'geri' komentarai dingo. Net ant širdies lengviau.