Laisvadienio malonumai.
Tai jau taip ir būna kelis kartus metuose. Būna laisvadieniai.
Ilgesnis pamiegojimas. Ilgesnis pasigrojimas. Skaitinėjimai. Vakaras panašus į sekmadienio, tik nėra to skubėjimo kuo greičiau viską pabaigti ir mest savo kūną į lovą, užmerkt akis ir stengtis kuo greičiau užmigt, bijant proto neblaivumo rytojaus dieną. Tingus delsimas ir laukimas kažko. Pykstu už tuos delsimus ir kažko laukimus ant savęs neretai. Bet, kai pagalvoji, kur skubėt? Kam to skubėjimo?
Vakar buvau gimtadieny. Bjaurus aš žmogus, nes nepatinka man tie gimtadieniai. Sėdėjimas/valgymas. Kažkaip nei linksma, nei nelinksma. Galbūt būtų kitaip, jei mėgčiau kartais išlenkt taurelę kitą, bet šiuo klausimu taipogi esu baisiai bjaurus, nes neskanu/nemėgstu. Bet vis tik baisiai smagu buvo pareit ~5 km iš Avižienių į Vilnių, kai taip smagiai snigo ir oras toks gaivus buvo. Norėtųsi ir dažniau taip pavaikštinėt, nors kas per dažna, tas greit atsibosta.
Dar šiandien skaičiau Hemingvėjų. Labai vienas sakinys patiko: Katė - pavyzdingiausia anarchistė.
Kažkoks lengvumas ir vakarinė melancholija užplūdo.