dvejamintė apie vieną reiškinį
Kuo pradėsiu naujus? Nusprendžiau atlikti socialinę ariją.
Vos ne visąlaik į gyvenimo reiškinius akys krypsta pro langus patarlės 'lazda turi du
galus', ir šį kartą taip pat. Tai apie ką gi? Apie tai, į ką dabar spoksote.
Pirmakursių ekonomikos dėstytojai gali prabusti - atsiranda naujas puikus praktinis
pavyzdys šiaip jau realybėj neįmanomam tobulos konkurencijos modeliui. Šiuolaikiniai
blog'ai didele dalim atitinka visas sąlygas - tai nemokama prekė, rinkos dalyvių iš
abiejų pusių - begalė, blog'ą pradėti gaminti gali iš esmės bet kas. Kokybė varijuoja,
tačiau tai gali sudaryti esminę kliūtį tik pavieniams vartotojams. Štai ties tuo ir
norėtųsi apsistoti.
Tiksliai nežinau, kada šalyje įvyko tas lūžis. Ar kai TEO pradėjo teikti savo
"superplaną" Takas iD3, ar kai valdžia pradėjo dovanoti iki trečdalio kompiuterio su
internetu kiekvienam. Bet kažkada tada, netrukus po to, pradėjau pastebėti, kad vis
dažniau google paieška nusiunčia į kokią nors naujus kibernamus. Kas iš pradžių domino ir
kėlė šypseną, vėliau pradėjo erzinti, maždaug kaip į prekybcentrį atėjus įprastinių
lietuviškų obuolių, ir jų vietoj radus gausybę importinių. Viena vertus, akiračio
praplėtimui, tolerancijai - kuo puikiausi pratimai. Elektroninė erdvė suteikia daug
daugiau apsigynimo galimybių nei gatvė, ir, kita vertus, anonomiškumo maskuotė (anot kai
kurių specialistų, ypatingai pamėgta lietuvių pasąmonės) dalį gladiatorių, patenkančių į
baitais numegztą areną, veikia it penktadieninės alkoholio dozės realybėj. Žmonės
nusimeta civilizacijos tunikas ir šoka vanotis, o pirties šeimininkas šypso, nes užtenka
jo poros pirštų judesių, ir įsismarkavęs rėksnys liks nebylus.
Panašu į iš pirmo žvilgsnio pasiektą svajonę. Pagaliau sukurtas pasaulis (juk
mikropasauliu vadinti jau neberimta, ar ne?), kuriame jėgą turi ne stiprieji. Pagaliau
gali valdyti argumentai, užgimsta tikroji žinių visuomenė, kurią lydi nuomonių įvairovės
freilina. United in diversity, at last, daug emocijų ir fejerverkų.
Skeptiškiausi ieško mano veide šešėlio. Ir jis čia pat. Antras lazdos galas jau skrieja
artyn.
Blog'ai - pati tikriausia šiuolaikinė žodžio infliacija. Masiniu padirbinėjimu galima
pavadinti procesą, kai kiekvienas pradeda leisti savo pinigus. Visi žinom, kas yra
spam'as, visi esam matę ir bent dauguma esam keikę reklamą. Ir dabar grįžimas prie
ekonominės oktavos: Blog'ų skruzdėlynas - begalė verslininkų, siūlančių savo
konkuruojančias prekes, deja, labai skirtingos vertės. Jei dar kam neaišku, už šias
prekes mokama ne pinigais, o savo laiku. Reikalo rimtumą didina tai, kad kai kurie iš šių
verslininkų jau pajėgia naudoti kažkokį atitikmenį maistiniams glutamatams: atsitiktinai
susirandi kažkokį blog'ą, perskaitai godžiai, lieki nieko nesužinojęs, bet supranti, jog
skaitysi ir kitąkart.
Bet pala pala.. Ar tik, brangusis, tavo argumentų negalima numušti koziriniu bartuku
'nenori, neskaityk, niekas neverčia'? Išgirdus tai, iš rankovės piktybiškai man lenda
korta, kurios vertės dar nežinau, bet ji masina. Sykį toks žmogus E. M. pasakė: 'aš turiu
teisę nebūti informuotas'. Ten buvo šnekama apie jau minėtas reklamas, jų iškabas ir
panašiai. Blogosferos ekspansija irgi jau kai kur šviečiasi iškabomis: kai kurie portalai
blog'inius straipsnius vis labiau kelia į matomas vietas, ir greitosiom nuspaudęs link'ą
lyg ir įdomia tema, kartais pasijunti it ką tik nusipirkęs bandelę, paėmęs ją į ranką..
ir suspaudęs į mažytį duonos pūką - pasirodo, viskas tebuvo oras. Žinia, bėda menka,
nuostolis juokingas, gal keliolika sekundžių, o kitąsyk - akstinas pasimokyti ir
nebesiblaškyti. Bet, būsiu nuoširdus, truputį labiau neramina kitkas. Jau sykį paminėjau
google, paminėsiu ir antrą. Ir dar vieno žodžio čia reikia: keywords. Ar aiškiau?
Jau dabar kartais vienos ar kitos paieškos užklausos rezultatai primena parduotuvės
lentyną, tik taip jau yra, kad vieni produktai padėti pačioj patogiausioj vietoj, o kiti
- ypač aukštai ar žemai, ir dar toli, neaišku, net ar apskritai yra. O prieky sudėtos,
atspėjot, tos pačios orinės bandelės.
Ne, aš ir šitą konstatavęs dar nedrebu nei iš pykčio, nei iš baimės, nes ranka dar
pakankamai ilga pasiekti ten, kur giliau, o ir tų bandelių ne tiek daug, kad jų būtų
neįmanoma į šalis praskleisti ieškant kažko tikresnio. Deja, my apologies, nesugebu aš
gyventi vien šia diena. Kas bus, kai internetinės saviraiškos dar labiau padaugės?
Mane pažįstantys žino, kad absoliutinti nemėgstu. Nepažįstantiems sakau, kad prieš
blog'us savaime nieko neturiu, kai kurie jų ir įdomus, ir vertingi. Netgi ir tie kiti, iš
pradžių kėlę naivią šypseną, ją aiškiai turėjo kelti ir kitiems, mačiusiems lietuviško
interneto aušros perėjimą į vidudienį. Kiekviena blog'inanti asmenybė aplink save kuria
tam tikrą išreikštų minčių aurą, panašią į burbulą. Geroji to pusė - daugybę burbulų
stebėti gali būti labai įspūdinga ir gražu. Blogoji - kai burbulų pasidaro tiek daug, ir
jie tokie įvairiaspalviai, gali tiesiog netyčia pasidaryt blogai. Nuo mirgėjimo akyse, o
ne nuo netolerancijos širdyje.
Ką aš siūlau? Galbūt svajoju apie kiekybės konvertavimą į kokybę. Žinia, tik ištark kokį
žodį apie atskyrimą, ir daug kas ją išvers į žodį: segregacija. O paskui jau: fašizmas.
Bet va, yra labai šiuolaikiškų ir demokratinių sienų, dar jos vadinamos brand'ais.
Prekiniais ženklais. Būtų smagu lietuviškoj blogosferoj pamatyti kažkokią aukštesnio
lygio iš apačios iškilusią organizaciją. Pagrįstų nuomonių, aukštesnio lygio tinklaraščių
wikipedia. Gal kažkas tokio jau yra, gal tiesiog pražiūriu?
Tarp kitko, akylesni pastebės, kad google paieška gausiai nukreipia ne tik į blog'us, bet ir į forumus, o šie - gan panašios prigimties paukščiai. Vis dėlto, į forumus šįkart nesu linkęs žiūrėti pro taikiklį, nes jie man panašesni į naudingus šaltinius. Ten vieno žmonės kažko klausia kitų, kažkuo dalinasi, ten jau yra bendruomenė, į kurią gali kreiptis tema. Gi blog'ai labiau yra šalto individualizmo spalvõs. Juk nepradėsi svetimam blog'e komentarais maldauti pašnekėti apie kažką. O sukūręs savo blog'ą nebūtinai sulauksi skaitytojų. Visa tai parašęs pajutau ir poreikį paaiškint, jog man pakanka suvokimo, jog blog'ai yra ne tik praktinės informacijos šaltiniai, o kartais tiesiog jausmų iškrovų formos pažįstamiem ir nepažįstamiem, vienos originalesnės, kitos ne tiek. Šis mano blog'as ne apie tokius blog'us. Kitaip šitas įrašas labai pritartų birželio 7-osios komentarui ties čia. :)
Žinoma, neturiu iliuzijų, kad nieko nevyksta. Kai kurie blog'ai tobulėja, smagu dėl to.
Kai kurie vertingi ir taip. Labai įdomu laukti to laiko, kai mūsų šalyje į skaitmeninius
poligonus susirinks daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Stebėti ir bandyti atpažinti po
anonomiškumo priedangom. Netgi šiek tiek gaila kartų, kurios dar gyvena, bet jau šia
freesourcine žiniasklaida nepasinaudos, nors tikrai turėtų ką papasakoti.