st_

Parkės mažina bet kokios veiklos našumą.
Parkėm negalioja daugybė prevencinių priemonių, galiojančių kitiems dalykams.
Parkių sukelti dvasiniai nuostoliai neprognozuojami.
Parkės priveda žmones prie žalingų įpročių, kurie dažniausiai klaidingai parodo, jog sprendiniai priklauso tuščiai aibei.

Parkės, kurioms galioja didėjančios aritmetinės ar nenykstamosios geometrinės progresijos principai, eventualiai išveda sistemą iš rikiuotės nepataisomai (sistema=žmogus).
Bet koks bandymas skaičiuoti parkių išvestinę, baigiasi rezultatu - parkės padvigubėja.
Jei skaičiuojant parkes gaunamas neigiamas diskriminantas, tai nereiškia, kad parkių nėra. nebent, kad nėra sprendinių joms.
Parkės užkrečiamos. Patarimas: vengti susiparinusių charizmatiškų asmenybių. Jom vieni niekai įteigti:
a) kad dėl jų parkių kaltas tu.
b) kad jie parinasi dėl kažko, dėl ko tu labiau nukentėsi negu jos.
c) Kad parkės išvis ne jų, o tavo.
Parkių paskirtis neaiški. Parkės niekam nereikalingos, kaip ir virusai ar piktžolės.
Parkėms galioja taisyklė, suformuluota A. Kamiu, kurią gali prisitaikyti stipriais ir ambicingais save laiką žmonės ("nėra lemties, kurios negalima įveikti panieka").
Kartais parkės šarlataniškai mėginamos gydyti argumentu: "parkės reikalingos, nes tik jose supranti, kokia vertinga laimė". Seni parkių veteranai tik +- graudžiai šypteli ir puola vartyt žodynų ties 'l' - laimė. O pamatę reikšmę, diskutuoja ar galima šį žodį laikyt tik teoriškai egzistuojančia sąvoka, neįrodyta hipoteze, ir galiausiai nusprendžia kad tai yra 'neįmanoma' bei 'utopija' sintezė.