" /> st_: December 2007 Archives

« November 2007 | Main | March 2008 »

December 30, 2007

paskutinis [$object] atodūsis

Nepraktikuosiu kažin kokių ten pasižadėjimų ar summa summarum šių metų panoramos štai čia ir va dabar, tiesiog pasigirsiu gyvenąs ūke-rūke, kai mažo reikšmingumo (trimituoja nuojauta) metų sandūroj kažkas iš mano esaties jau yra pabėgę, o kažkas - ni uja nesiruošia įsikraustyt ten, taigi, ūkas-rūkas šifruojasi ir kaip vakuumo atmaina.
Paskutiniai mėnesiai apskritai spjaudėsi tuštuma. Tarpeklius tarp prasmingesnės, pareigų suponuojamos veiklos pildžiau Futuramos žiūrėjimu, serija perdien, paskui The_Lost_Vikings, po lygį, deja, rytoj ir tai užsibaigs. Mokslai ėjo, praėjo, kurį laiką klupau ant ligos, socialiniai ryšiai panirę į rūdis, o kažkur viršugalin atropojus pasiutusi vaizduotė, vograujanti apie pavydėtiną tvarką ir kryptingumą kitų gyvenimuose: ''*le, visi daugiau ar mažiau [bet vis geriau] gyvena pagal savo interesus, o tu - dūsti kaip pamiršęs kvėpuot'. Šie metai iš esmės tik dar vieni skundimosi stagnacija metai, matyt, tikiuos, kad padės bažnyčia, kad kažkas apšvies, kaip įjungiamas aukštesnis veiklos bėgis, iš po pedalo išspiriamas tinginystės pleištas, he, kartoju svetimą plokštelę, viskas vis greityn. Dar, sako vaizduotė, dar yra tai, kad tu nepavairuoji mašinos, tu tebesvajoji apie laikus, kai važiavai traukiniu. Ir išties, kai visi vyrai kasdien galvoja apie vieną iš dviejų televizijos mėgstamų s, aš lygiai taip pat mąstau apie sxxxx gerus laikus, kur pasirinkimų buvo daug mažiau, apie mokyklos koridorius, kur pagrindiniai pasirinkimai buvo suskaičiuojami ant pirštų, ateidavo vieną sykį, o po jų būdavo netikėtai smagios išleistuvės. Bet, kaip sakiau, prakeikti prisiminimai kažko iš manęs bėga, o vietoj jų niekas nesikrausto. Žmonių kalba: iniciatyvos ir energijos kažkam turiu, bet jokio pagrindo.
Protinė cenzūra sako įsikišianti, jei neužrėšiu linksmesnės gaidos. Na, krikštiju kitus metus kaip pergalėtos stagnacijos. :) Vardan tų kelių gerų užtikrintų smulkmenų, kurios pasiekė tais pačiais vėjo perpūstais paskutiniais šių metų frimerais ir nivosiais.

December 1, 2007

deep white field

Šiandien gruodžio pirma ir vienas laipsnis šilumos.
Naktis buvo pasiutųsi dėl baisaus deadlaino. Smagu atsimint, kai tai pereina į sapnus: rezultatus tuoj turi paskelbt kebabų kioske, kuriame yra interneto terminalas, tačiau jų neišeina suprast dėl netikėtos tinklapio modernizacijos, tada bėgi namo ir išties atsikeli savoj lovoj po kelių valandikių miego, o tada panašutis konfūzas realybėj (trečiasis adaptuotas variantas, pasakojamas raštu).
Užtat šiandien visą pirmą dienos pusę vykdysiu pažadus sau, o antrą pusę pasiliksiu gerom staigmenom, kurių turbūt vis tiek nebus.
Atrodo, yra ką švęsti, atrodo, pavyko.
Kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai spaudžia viens kitam rankas už sėkmingą kooperaciją, retokas reiškinys.
O, juk jau 36 valandas niekam neištariau nė žodžio :)
Einu vėjan.