st_

Parkės - funkcija, parodanti žmogaus emocinę priklausomybę nuo įvairių neigiamų veiksnių.
Parkės - nei lyginė, nei nelyginė, periodinė funkcija, parkių argumentai priklauso R (realiesiems), nors pačios parkės yra laikomos iracionaliomis.
Parkės visiškai nesuderinamos su jokia tikimybių teorija.
Parkių kilmė - individuali.
Parkėmis nieko nebenustebinsi. Atvirkščiai - kiti, pamatę, jog gyveni be parkių, gali supykti. Eini prieš sistemą, nežiūri mados, kaip drįsti, etc.
Jei parkės nežymios, jos turi tendenciją kooperuotis su kitom parkėm ir jungtis į parkių sistemas.

Parkės mažina bet kokios veiklos našumą.
Parkėm negalioja daugybė prevencinių priemonių, galiojančių kitiems dalykams.
Parkių sukelti dvasiniai nuostoliai neprognozuojami.
Parkės priveda žmones prie žalingų įpročių, kurie dažniausiai klaidingai parodo, jog sprendiniai priklauso tuščiai aibei.

Parkės, kurioms galioja didėjančios aritmetinės ar nenykstamosios geometrinės progresijos principai, eventualiai išveda sistemą iš rikiuotės nepataisomai (sistema=žmogus).
Bet koks bandymas skaičiuoti parkių išvestinę, baigiasi rezultatu - parkės padvigubėja.
Jei skaičiuojant parkes gaunamas neigiamas diskriminantas, tai nereiškia, kad parkių nėra. nebent, kad nėra sprendinių joms.
Parkės užkrečiamos. Patarimas: vengti susiparinusių charizmatiškų asmenybių. Jom vieni niekai įteigti:
a) kad dėl jų parkių kaltas tu.
b) kad jie parinasi dėl kažko, dėl ko tu labiau nukentėsi negu jos.
c) Kad parkės išvis ne jų, o tavo.
Parkių paskirtis neaiški. Parkės niekam nereikalingos, kaip ir virusai ar piktžolės.
Parkėms galioja taisyklė, suformuluota A. Kamiu, kurią gali prisitaikyti stipriais ir ambicingais save laiką žmonės ("nėra lemties, kurios negalima įveikti panieka").
Kartais parkės šarlataniškai mėginamos gydyti argumentu: "parkės reikalingos, nes tik jose supranti, kokia vertinga laimė". Seni parkių veteranai tik +- graudžiai šypteli ir puola vartyt žodynų ties 'l' - laimė. O pamatę reikšmę, diskutuoja ar galima šį žodį laikyt tik teoriškai egzistuojančia sąvoka, neįrodyta hipoteze, ir galiausiai nusprendžia kad tai yra 'neįmanoma' bei 'utopija' sintezė.

Posted by at 4:14 PM | Permalink | Comments (7)

Tolyn nuo psichozės.
O tik valanda praėjo. Left everything far behind, įskaita užsienio kalbos atūžė ir praūžė, ribinėj situacijoj kaip visad pasirodė visų mano blogųjų būdo savybių spektras. Gerai, kad dialogo metu klasiokas užsikrovė pagrindinę naštą. Graudu tai, kad būtent aš turėjau tą daryt, kaip geresnis mokinys (žiūrint į pažymius). Skolingas nelikau, ir po įskaitos visi atsiliepimai buvo sakomi vadovaujantis arabiška patarle ("jei tu kažkam padarei gera-nutylėk, bet jei tau kažkas padarė kažką gero-išgarsink").

Mokytoja, rašykit man 3. Tiek tevertas. Vienintelė užsienio kalba, kurią tipo "moku", bet nesugebu net normaliai užbaigt sakinių. Užtat darau kuo bjauriausias pauzes. Ir nieko čia negaliu kaltint išskyrus patį save. Galiu sakyt, kad mano tox jau charakteris, kad net lietuviškai nesugebu be atsikvėpimo šnekėt tris minutes, kad nuo vaikystės nemokytas daugiažodžiaut ir pilstyt iš tuščio į kiaurą expromtu. O čia dar užsienietiškai, ir ne tris o penkias minutes. Ne, tema papuolė gera, kaltas pats, gal dėl charakterio, gal dėl nepakankamo griežtumo sau, sunku nustatyt ir nereikia, jau viskas praeity. Galiu aišku save apžert pažadais, kad egzą išlaikysiu ohoho, kad per lietuvių įskaitą dvigubai atsigriebsiu.. Ką ten.. Anei aukščiau bambos iššoksiu, anei save apgausiu.
Įdomu pastebėti, kad po įskaitos pasiteiraut prieina pagrinde tie, su kuriais bendrauju mažiau. Nori nenori mintys linksta prie teiginio, kad kuo ilgiau žmogus mane pažįsta, tuo mažiau vertina, tuo prastesnį įspūdį susidaręs. Nykstamoji progresija, ble. Net ir tai - ne mano mintis, o vieno draugo pastebėjimų apie jį patį plagiatas.
Nx mane tokį.

Posted by at 11:36 AM | Permalink | Comments (5)

O va rytoj bus gerai.
Bus 5dienis, bus savaitinių įspūdžių susumavimas, daromas nebe mintyse, o žmonių rate, ir dėl to taps daug publiciškesnis. Gal net populistiškesnis.
Bus įprastiniai majakai vėluojantiems, įprastinės žinutės nereaguojantiems į majakus, įprastinis apmaudas, gavus pasiteisinimą, slepiamas po įprastinėm šypsenom. Įprastinis alus, atidarytuvas kišenėj, mobilus ant stalo, striukė ant pakabos, akys mato kas priešais, ausys girdi, kas už nugaros. Liežuvis maskuoja abiejų pastarųjų veiklą. Ir alų visi išgers vėl randomly. Kas buvo pirmas, bus paskutinis, ir t.t. Betvarkė. Bet sava betvarkė.

Bus vėl dinamiški bajeriai įvairiausiom tematikom. Nuo politikos iki fizikos, nuo priešistorės iki tolimos ateities (taip, tolimesnės netgi už tą, kuri tapatinama su egzais), nuo savęs pačių iki įsimintinesnių aplinkinių žmonių (aišku nepastebimai). Viskas pergromuluota, perkošta, išsišaipyta ir palikta toliau gyvuot. Šitaip tarsi atšipini tave kandžiojančio gyvenimo dantis. Tam kartui. Kol kiti metodai neprieinami. Pacituočiau dabar A. Kamiu, bet labai jau niūriai nuskambės.
Bus vėl mielos kvailystės su bendrai gauta sąskaita, kai visi turi tik po stambų banknotą, o išleidę po palyginti nedaug. Visi iš pradžių teigia neturintys smulkių, o po to kažkaip visad gaunasi, kad per porą minučių prie sąskaitos atsiranda reikiama suma, ir visi patenkinti šypsos, tarsi būtų atsiskaitę nerealiai gerai padirbtais banknotais, ir niekas niekam neturi jokių piniginių prentenzijų. Neperkandu šito niekaip. Bet patinka.
Gal ir vėl bus įdomūs žmonės, sutikti gatvėj, vaišinantys pigiu vynu ir pasakojantys apie savo šlovingą praeitį tarnaujant Kuboj, etc. Arba prancūzų legione. Visko prisiklausai. Ir pradedi vertinti tai, kad XXIa. gyveni turėdamas 18, o ne keliskart daugiau.
Norėjau visą įrašą užbaigti nusistebėjimu, kodėl grįžęs namo visad būnu pilnas vilčių, geros nuotaikos, nepraeinančios iki kito ryto. Ale persiskaičiau ką parašiau, ir apsigalvojau. Labanakt, Rytų Europa, gero 5dienio.
/quit

Posted by at 10:11 PM | Permalink | Comments (3)

Nu o gi diena kaip diena.
Prieššventis.
Besiblaškydamas tarp kapinių, knygų ir neklotos lovos net nepastebi, kad pro žaliuzes brėkšta tamsa.
Katė ir vėl draskos. 'Skills are increasing' pagalvoji, eidamas plaut kraujo, mat tuoj reikės išeit. Anyway, geriau kaip kad kai rujoja.
O atostogos ilgos ir paskutinės. Duokdie, tai paskutinis įrašas, kaip aš su ilgais plaukais.

Posted by at 8:54 PM | Permalink | Comments (2)

Batai purvini tiek kiek reikia, žmonių šypsenų atsižiūrėta.
Galima traukti namo.
Ir nėr ko čia slėpti, kad grįžtu namo pusę 8. Penktadienį. Mano antisocialumo lygis vis dar tebėra 'skyrocketing' stadijoj. Ir nežinia, koks viso to intervalas. Numatomas brūkšnys ties atžyma 'egzai', o kas bus po to, net neišeina spėliot. Kaip kad ir tobulai nemokantis mokyklinio matematikos kurso net nesugeba įsivaizduot, kas per fruktas yra kompleksiniai skaičiai.

Axaxxaa. Įsijungiau kolonėles, o ten mano Winamp skleidžiami garsai maišosi su mamos neišjungto userio, kuriame veikia Winamp, skleidžiama muzika. Tarp Manson ir Vladimir Visockij gaunasi visai nedarnus sąskambis. Nespėjo išjungt - ir tai nieko keisto, turint galvoj, kad net mamai buvo staigmena toks ankstyvas grįžimas. Neveltui ėjau namo su mintim "o juk dar ranka pasiekiami laikai, kai aš tokiu metu tik išeidavau.."
Įdomu save stebėt iš šalies. Gaila, kad tokiu būdu objektyvumo nepasieksi. Va, stebi, stebi save ir konstatuoji: 'aš nemoku tūsintis'. Iškart atsiras krūva tokių, kurie prieštaraus, neigs ir darys tai su ypatingu azartu, nes yra tiesiog SMAGU nuginčyt patį teiginio autorių. Nors nė velnio nekompetetingi - juk tu bet kokiu atveju geriau žinai apie save. Nu nemoku ir artimiausiu metu nemokėsiu, o vėliau išmokt jau bus per vėlu, žinau, ir visai visai px. Dar pridėkime žinomą pasakymą, kad tūsintis neišmokstama. 'px' reikšmė nuo to nekinta;)

Su įstojimu į tarptautinę organizaciją, kurios pavadinimo iš didelės meilės net per 10 metų nesugebėjom į savo kalbą išsiverst. Gal ir ES derėjo palikt EU? Priprastų visi juk. Kaip kariami šunys. Bet jų vėliavos šiaip visai gražios. :) Kaip ir užklupęs pavasaris. Tai kas gera, teprogresuoja..

Posted by at 7:58 PM | Permalink | Comments (6)