st_

Bus vėl dinamiški bajeriai įvairiausiom tematikom. Nuo politikos iki fizikos, nuo priešistorės iki tolimos ateities (taip, tolimesnės netgi už tą, kuri tapatinama su egzais), nuo savęs pačių iki įsimintinesnių aplinkinių žmonių (aišku nepastebimai). Viskas pergromuluota, perkošta, išsišaipyta ir palikta toliau gyvuot. Šitaip tarsi atšipini tave kandžiojančio gyvenimo dantis. Tam kartui. Kol kiti metodai neprieinami. Pacituočiau dabar A. Kamiu, bet labai jau niūriai nuskambės.
Bus vėl mielos kvailystės su bendrai gauta sąskaita, kai visi turi tik po stambų banknotą, o išleidę po palyginti nedaug. Visi iš pradžių teigia neturintys smulkių, o po to kažkaip visad gaunasi, kad per porą minučių prie sąskaitos atsiranda reikiama suma, ir visi patenkinti šypsos, tarsi būtų atsiskaitę nerealiai gerai padirbtais banknotais, ir niekas niekam neturi jokių piniginių prentenzijų. Neperkandu šito niekaip. Bet patinka.
Gal ir vėl bus įdomūs žmonės, sutikti gatvėj, vaišinantys pigiu vynu ir pasakojantys apie savo šlovingą praeitį tarnaujant Kuboj, etc. Arba prancūzų legione. Visko prisiklausai. Ir pradedi vertinti tai, kad XXIa. gyveni turėdamas 18, o ne keliskart daugiau.
Norėjau visą įrašą užbaigti nusistebėjimu, kodėl grįžęs namo visad būnu pilnas vilčių, geros nuotaikos, nepraeinančios iki kito ryto. Ale persiskaičiau ką parašiau, ir apsigalvojau. Labanakt, Rytų Europa, gero 5dienio.
/quit