« apšilkim | Main | approximately »

Current composites

Trys metai atgalios turėtų sudrebint, bet tik pakirbina atmintį patrankų šūviais anksti ryte. Patvarūs stiklai, tie patys, kaip ir šian; lietus, kaip ir šian; tiesa, TV, jau tada metai, kaip užleidęs pozicijas, dabar jau link 4 metų, kaip nepažįstu žydraekranio pasaulio. Du metai atgal, paskutinumo jausmas, kuris šian yra tik aidas, tik anos dejonės atodūsis. Tą visą žymi raktiniai žodžiai 'nivrubajit', 'tirlimpompom', klaiki konstanta A1, visai visai ribinis laikas. Metai atgal, puikiai atsimenu, jaučiu kaulu čiulpais, Carlsberg Cvirkparky, diena ant tiek paskendusi, kad McDonalds gal vienintelįsyk gyvenime įsiurbia, atradusį laisvą minutę ir neturintį kur įsikibt. Nepaisant šio menko nusižengimo, diena vientisa kaip plienas. Rugpjūčio 31osios mano egzistenclaiky turi tam tikrą statusą, ir net nereikia jų daryti papildomai privilegijuotomis - tai kažkoks über laikas, per kurį tarsi įvyksta kasmetinė sąmonės budinčio gydytojo vizitacija. Beprasmybė tame, kad gydytoją vaidina pats pacientas. Šiai 31ajai, berods, jau galima dėti tašką. O desertui - kokią nors šventinį patiekalą sau. Kažkuo reik pasistiprint, prieš prakapojant angą į apmusijusią nuoširdumo buveinę, kuri vis labiau pradėjo akt netrukus po paskutinės rgp. 31osios. {šiandien pasakė, jog ką turiu tikrai gero - tai kirvį}

Išcentrinė dedukciška jėga išsuka daleles. Prieš vasarą apsišarvavimo iki panosės ir nėrimo nafton jausmas. Nerimas, nerimas, nerimas, egzų antskrydžiai, netikėti palengvinimai, pergalės, apsalimai, susiklostymai, ypač ++ tam tikri lietūs ant pašlaičių, po ankštu skėčiu, kai vat nuoširdžiai nenori eit ten, kur sausa. Nauji paežerių maršrutai, žalių butelių miško paklotės, juodbaltės retrospektyvos, nuotaikos kalnai, neatbūti žygiai, ir vis dėlto - lietūs užrūlina, jei tik moki iš jų padaryti ką nors doro. Nauji įnamiai, juoda spalva remains, nebėr ausis apsemiančio bejėgiškumo, vidurvasario blaškymaisi po Respubliką, tada mikrobiški reidai sostinės arterijom su vertu užstrigimu. Vezuvijaus 3, ir taip daugsyk, batalijos su garantiniais, per ilgos, taip, tikrai. Juodosios sunkiųjų decibelų šventės, atkarpų karpymai, sėkmės aruodai; įvairovei vienaskaita: skambutis iš Kanaano žemės!; nors asmeninio santykio ir menko būta, visgi kuo rimčiausia pagarba/užuojauta tiem, kuriem ji priklauso, dėl reikšmingos šalies humanitarinio pasaulio netekties - tiek tekstais, tiek neretai ir žodžiu - tas žmogus buvo išsilavinimo Everestas tarp Juozapinių; rytiniai maršai į stotį (šiemet užlijo dvidešimtpirmiaisiais) su visais šyzovais atributais, kaip džiovinti obuoliai, tebedegantis ne-vynas, beprotiškos konjunkcijos ten kažkur, kur nusekę, žemyno centro aplinkkelis; juodžiausias vakaras, nain, ne emocijomis, nerves ~ nylon ~ steel . Pajūrio sezonas, išdidus dingimas iš knibždėlyno ten, kur načnyką galima surasti einant palei bėgius; kiauksi šunys, spyruoklių girgždesys transcendentiškai kelia į kitą dieną; jūros liga autike, bet ne kelte. Baisus, tragiškas nuo mažens mylimo sporto smūgis sirgališkan kraujo varymo organan. Gerai, kad mintimis lietuviškai pasidalinu sulauktu smūgiu su kaimynais ir tik atsikosėju.
Tai dabar jau - tie fejerverkai rugsėjo 1ajai?? Ir gaila, o gaila, užbaiga jau ant lūpų audinio, beliko nusilaižyt, beliko trisdešimt laipsnių į ateitį.
O geriausia, kad yra kam dedikuot. Kaip ten: "vienatvėj niekas nėra asmenybė". Mano amžiuje pernelyg sunku nugalėt norą pridurti: "o visa kita - demagogija". Revoir.