interieur
Temt pradėjo anksti anksti. Išmuša bet kokį darbingumą. Švist pradėjo irgi per anksti. Naikina bet kokią romantiką.
Galvą bado tūkstančiai adatėlių, tarsi ji būtų buvusi mūšio lauku dvimačiam deatchmatch ( www.soldat.pl . ). Nesinori nieko, absoliučiai nieko. Galvos skausmas prismaugia emocijas, suspenduoja mintis, užčiaupia sąžinę. Galvos skausmas paskandina malonioj nebūtyj, kai nedomina nei priežastys nei pasekmės, galvos skausmą aš keiksiu savaitės vidury, kai iš manęs bus pareikalauta atsiskaityt.
Kai galvos skausmas išeis, prižadėjęs sugrįžti, galėsiu sau mąstyti toliau. Kodėl dar nesninga; kiek laiko reikės mano smegeninei sukompiliuot studijuojamą dalyką taip, kad baigtųsi organizmo vykdoma atmetimo reakcija; kodėl laimėjo Bušas; ir kiek promilių savo gyvenimo kontroliuoju pats. Galiausiai pavargsiu, tada tarsi valytoja ateis galvos skausmas ir prismaugs, suspenduos, užčiaups, paskandins. Atsakymų į klausimus taip ir nebus. O saviįtaiga sakys, kad viskas pa planu. Monotonijai valio. Gyvenimui inde - also. Asmeninis suverenitetas priklauso ne man, o kažkokiai autonominei smegenų sričiai.Gr.
Apie artėjantį išprotėjimą praneš bėgančios žiurkės.
Comments
labai taiklus postas, kolega.
Posted by: Merė Raili | November 7, 2004 12:53 PM
Ech. Šiurpokas, sakyčiau (neseniai tokį komentarą gavau po savo kūriniu, bet nė velnio nenutuokiu kodėl gi :)
Būna visiems sunkių savaičių. Gerai, kai moki tai taip skaniai pateikt, kaip ant lėkštutės (ką dabar ir pastebėjau). Dar geriau, kad viskas praeina. ;)
Posted by: Prozerpina | November 8, 2004 7:29 PM