st_

Šiandieną teko stebėt žiemos preliudiją. Gatvėj, pastebėjau, šiaušė net kelios apsnigtos/nedavalytos keturratės. Žolė ant šlaitų buvo paženklinta sniego grid'u. Kažkas utopiško, ypač turint galvoj, kad patį procesą įvertinčiau geriausiu atveju 'šlapdriba'.
Dienos maišosi su naktim, emocijos daro koalicijas su racionaliaja dalim, gaunasi gigantiškas ermyderis/jomarkas/dar_kokia_nors_tarmybė. Atkenčiu krikštynas, atiduodu duoklę visuomenei, mintyse šveičiu nutrintus idealus, kaip juokinga tarp tokių pastebėt _praeitį_.
Nostalgija yra vilties išvestinė.