st_

Aš apčiaudžiu monitorių ir grožiuosi vaivorykštine drėgme ant jo.
WINAMP'as užtildytas taip, kad vos ne vos dilgintų sąmonę. Bendravimo tools'ai atjungti, nebėr jokio _reik_atsakyt_. Jo, čia
tas anas naktinis jausmas, kai kūrybingumas priartėja prie
maksimumo, o logika prie minimumo taško. Ir išnyra kažkur iš tamsių
gelmių kitoniškoji mano pusė. Kuria dar ne taip seniai buvo
žavimasi. O vėliau ją skandinau ir paskandinau. Nukonkuravau
kažkokia kita savo dalimi, kuri anei manęs nebežavi. Ką čia galvot
apie tokius dalykus. Davai, nusuku kalbą.
Gerai dabar. Nešalta, ramu kaip vakarų fronte, ir tarsi Remarko
kareivis galiu išsikeist porą kulkų į cigaretes. Katė iš spintos
išsitraukė kažką minkšto, ir dabar naudoja savo patalui. Aš va
ieškausi adatos - dygsniuosiuos kuprinę. Amžinosios vertybės.
Šiuo metu šąla Lietuvos benamiai, kažkur toli miršta vargšai
afrikiečiai. Černobylio aukos tebesapnuoja košmarus. Na, kuo gi aš
ne laimingas? Per dažnai vartoju žodį 'neteisybė'.
Nu, vyniojuos meškeres, atjunginėju daemon'us, einu sapnan pabūt
jogų vyresniuoju.

<Įdomu, į kurią pasaulio šalį atsukus galvą dabar miegi?>