st_

Weeks fulfilled.
Gyvenimą bandau lygint su paspirtuku, ir atrandu kolinearumą. Keista konstatuot, kad malonumą (bent jau gyvenime) suteikia būtent tas irimasis kojomis, o ne teisė į tingų jausmą. Tą, kai kojos rimties būsenoj, gavusios savo šilumos kiekį, o važiuoji iš jų užkaltų dividendų. Gal todėl, svarstau, man labiau patinka apkrauta žiema, o ne de-pareigojanti vasara. Ir spoksau į baltafonį ekraną, o katė ritinėja bios batarkę grindimis.
Winamp'ą jau antrą vakarą nukonkuravo grojantis keygen'as. Visai, kaip prieš 2 metus. Įsivaizduoju, kad nostalgija - tabletė, ir demonstratyviai išspjaunu. Skoniui panaikint užkandu vynuogių. Pagaunu save, kad valgau ne po vieną, kaip žmogus, o po 4-5. Burna praplatėjo, studente? Paspringstu stereotipu, o prieš atsijungdamas spėju nutrenkt nuo stalo The Times AtlaS of the World - ir diena pasidaro netuščia.