« Trumpai apie knygą: Peter Huchel. „Devintoji valanda“ | Main | Vienos stygos »

Velykos

Ar Velykos yra kičas?
Taip. Visiems perkantiems plastikinius triušius, viščiukus iš poliesterio ir margučius iš folijos.
Ne. Nes tai, kas daroma savomis rankomis nekomerciniais tikslais ir nėra skirta tiražuoti negali būti kičas.

Marguciai


100_0015.jpg

100_0020.jpg

100_0022.jpg

100_0026.jpg

vaskas1.jpg

vaskas6.jpg

zole4.jpg

Comments

bent jau sitie tai atrodo slykstokai

sveiki, gal kas galit man i e-mail'a marguciu dazymo ypatumu kokiu nors atsiust :) rotondo@super.lt
Buciau dekingas.

grazus marguciai:)

|--> tikikas.wen.ru <--|wape apsilankykite :)

o jei žmogus daro š, nesiekdamas, kad jį pagirtų, tai jau menininkas? :)

ai, ir šiaip, man tas žodis "menas" neimponuoja. ir nelabai domina, kur menas, kur - ne.

o dėl kūrybos, tai imo, nesvarbu, kokios priežastys: "kogda b vy znali, iz kakogo sora..." :))))) svarbu, ką duoda man

Nu pasakyk koks cia menas jei zmogus raso, daro, piesia... kazka kad tik kiti ji kazkaip pagirtu.
Cia ir suda galima prigalvot, tik pasakykit, jog as meninkas.

"Menas yra menas, kai nedarai jo 'napokaz'"

tada meno beveik nėra :))) nebent stalčių gelmėse slypi mums nežinomi tikrojo meno klodai. bet aš linkus manyti, kad ten slypi tik seni traukinių bilietai, pamiršti konspektai ir nerašantys tušinukai.
"pokaz" :) , kitaip tariant, parodos, :) yra svarbi menininko gyvenimo dalis. bent jau taip įtariu :)

o dėl lietuviškumo... formaliai taip - dažė didžioji pagoniško pasaulio dalis, bet dabar menkai kas bedažo - užsienietiški "happy easter" lipdukai yra bėėėė :( jei kurioj šaly ir plačiau pateplioja, tai kaip ten su simbolika visa?

šiaip, juokais parašiau: unikalus lietuviškas menas dėl lūzeriško proceso - niekada nesigauna, kaip planavai. va, aš apie ką. bet užkabinai gyslelę :) tai ir sakau. lietuviška, nes nemačiau kitų TAIP (kaip Lietuvoj) dažančių, ir negali būti, kad simbolika, technika, reikšmė, papročiai yra tie patys dar kurioje nors šalyje. Juk kryžius irgi visi daro, bet lietuviška kryžiadirbystė yra unikali tautodailės atmaina.

Menas yra menas, kai nedarai jo 'napokaz'
Beto 'Margučių dažymas yra unikali ir lietuviška meno šaka' :
ne tik lietuviska :)

akmeninės velykos: o aš su markeriu nusidažiau kiaušinio formos akmenį, uo :) ir praktiška, ir valgyt nereikia.

Margučių dažymas yra unikali ir lietuviška meno šaka. Procesas vyksta taip:
1) sugalvojate, kaip dažysite,
2) surandate technines priemones,
3) dažote,
4) bandote suprasti, kas ir kodėl nesigavo,
5) nusprendžiate, kad tai, kas nesigavo, yra labai gražu :))

ee.. grazus marguciai. nemegstu dazyt kiausiniu, nes nemoku graziai. kaip vat taip sugeba zmones graziai ishdaryt???

tas, su gulbėm saulėlydžio fone? ne!!! :)))

o jums nebuna, kad kai visas "menas" tampa konceptualus ir mykia vien tik apie savo "didziaja misija" nukreipta i niekur, - "kichas" pradeda atrodyti kur kas artimesnis dusiai nei lapo centre padetas taskas?

na taip, tokį pavadinimą "kičas" galima duot bet kam. geriausiai - katei :)

gali gali. =] shtai vienas mano draugas mego tapyti paveikslus, bet prisiskaites tam tikros literaturos nusprende, kad jo savamoksliai darbai yra kichas. Tai isisamonines, eme ir teptuku jo kampe didelem ryshkiom raidem uzhrashe "kichas". Nuo to laiko shis kurinys, kaip pasake mano draugas, tapo jo geriausiu darbu.

Beje, neitiketinai grazhus jusu kiaushiniai. :)