« My mother? Let me tell you about my mother! | Main | Apie nuoširdumą poezijoje »

Georgas Traklis

Šis įrašas skirtas Liudui šviesti.


Georgas Traklis

Berniukui Elijui

Elijau, kai strazdas šaukia girioj juodoj,
Tai tavo žūtis.
Tavo lūpos geria vėsą žydro kalnų šaltinio.

Užmiršk, kraujui tyliai srūvant per tamsią kaktą,
Senas legendas
Ir miglotą būrimą iš paukščių skrydžio.

Tačiau tu eini žingsniais minkštais į naktį,
Kur svirte svyra pumpuro kekės,
Ir gražiai tiesi rankas žydrumoj.

Skamba erškėtis
Ten, kur tavo mėnuliškos akys.
O, kaip seniai, Elijau, esi tu numiręs.

Tavo kūnas yra hiacintas,
Kuriame vienuolis vaškinius pirštus panardina.
Kaip juoda ola yra mūsų tylėjimas:

Iš ten kartais išnyra švelnus žvėris
Ir lėtai nuleidžia sunkius vokus.
Juodos rasos krinta tau ant kaktos,

Paskutinis žvaigždžių sudilusių auksas.


Pražūtis

     Karlui Boromejui Heinrichui

Viršum baltų tvenkinių
Išskrido laukiniai paukščiai.
Vakarais nuo mūsų žvaigždžių pučia vėjas ledinis.

Viršum mūsų kapų
Palinksta suskilus nakties kakta.
Sidabrinėje valty sūpuojamės po ąžuolais.

Vis dar skamba mūrai baltojo miesto.
Po erškėčių arka
O mano broli sliuogiam mes aklos rodyklės vidurnakčio link.


Vertė S.Geda. Paimta iš: G.Traklis. Eilėraščiai. V., 1985.

Comments

Kadangi pirmą kartą girdžiu tokią nuomonę, tai belieka tik pasakyt, kad tai skonio reikalas. Bet reto skonio ;)

Šventa netiesa. Juškaičio vertimai tikrai skamba geriau;)

Geda, aišku, genijus. Juškaičio vertimai taip neskamba. Bet man atrodo, jog genialumo jo yra lygiai tiek, kad nesugadintų Traklio kūrybos. Ir ne daugiau ;)

reikėtų paploti ne tik Trakliui, bet ir S.Gedai. manau jo nuopelnas ne mažiau 40 %. man asmeniškai patiko vartojamas žodynas. itin. toks jautraus trapumo vaizdas sudaromas.