Šiandien jau tokia diena, kai darai viską, išskyrus tai, ką reikia.. Tokia būsena leidžia grįžti prie senokai ramybėje paliktų temų ir širdžiai mielų bei būtinų dalykų.
Mano nevaldomas pasąmonės srautas nuklydo į aukštojo meno klodus (kurių, pasak Adorno, nebelieka šiuolaikinėje visuomenėje, nes "art is becoming a commodity, and there is no high art left any more").
Vis dėl to aukštasis menas yra, tik reikia jį suprasti ir atrasti.
Negaliu nutylėti, kad abstrakcionizmas yra viena mano mylimiausių meno krypčių. Abstarkcionizmas labiausiai žavi galimybe rasti tai, ko ieškai. Menas visuomenei ir individui, kryptis, kuri turi savo žinutę, tačiau net jei ji ir nėra atitinkamai suprantama, visuomet paruošta transformuoti ir virsti individui priimtinu suvokimu ar subjektyvia realybės interpretacija. (Šiuo atveju, nėra kalbama apie sveiko proto, intuicijos ir polėkio neturinčius žmones)
Abstrakcionizmo pradininku laikomas Vasilijus Kandinskis. Savo kūriniuose Kandinskis tyrė spalvos ir linijos emocinio poveikio galimybes, rėmėsi muzika. O muzikos poveikį ir nenuginčijamą reikiamybę jai, mes visi patiriame kasdieniniame gyvenime, todėl muzika ir vaizdas yra neatsiejami vienas nuo kito. Tačiau jei grįžtume prie Kandinskio, žymiausiu jo darbu yra laikomas: "Vaiskus paveikslas". Paveikslas tobulas. Vasilijaus akvareliniai darbai mane kiekvieną kartą verčia nugrimzti gilius į apmąstymus, nes akvarelė yra subtilus būdas išreikšti jausmus ir idėjas, kurių nesinori konkretizuoti ir taplinti į paprastus netašyto medžio rėmus.
Kalbant apie mano mylimą V.Kandinskį, tikrai verta paminėti ir P.Modrianą. Jo paveikslas "Raudonas medis:
ir žinoma : "Žydinti obelis"
Modernizmas ir abstrakcija yra laisvės ir ataskomybės, konkretumo ir iliuzijos samplaika, kuri kiekvieną kartą matoma kitaip, savaip ir nepakartojamai. Apskritai menas yra galimybė kiekvieną kartą gimti iš naujo, surasti, ką nors savito, ir nepamiršti, kad visuomet yra kita gyvenimo pusė, kuri neturi nieko bendra su realybe ir kasdieniniai rūpesčiai, o jei ir turi, tai ta sąsaja yra realiatyvi.
Bet deja, mūsų mokslininkai ir tyrėjai teigia, kad bet koks menas turi dvi praktines puses "reality" ir "representaion". Realybė yra reprezentuojama per atitnkamus simbolius, kurių reikšmės, pasak Fiske, yra iškylančios iš visuomenės ir jos stereotipinių nuostatų. Taigi, jei darytume iš to išvadą, ji būtų: Menas tikrai tampa "industry" dalimi ir jo reikšmės yra atitinkamai komunikuojamos ta kryptimi, kuri naudinga kažkuriam žaidėjui.(Čia nuskambėjo kraštutinis požiūris, kuris ne visai atitnka mano plačias nuostatas, tačiau šiuo metu negaliu sau leisti leistis į platesnius apmąstymus)
Kartais norėtųsi, kad būtų kalbama tiesiog apie emociją, išgyvenimą bei akimirkos džiaugsmą, trapumą ir nieko daugiau..
Šiam vakarui dviejų taurių vyno yra daugiau nei gana.