opit

kai buvau maža ir dar tikėjau, kad galima "kažkuo būti" užaugus ir norėjau būti astronome, girdėjau, kad lietuvos astronomai važiuoja į uzbekistaną ir ten turi observatoriją kalnuose. observatorijos kalnuose jie nebeturi, bet ji vistiek lieka pakankama svajonių kryptimi.

labai gražios nuotraukos iš ekspedicijų: teleskopų inžinierius Sergejus, avių antplūdis 1982m, Zina maudosi, vietiniai brakonieriai Tolia ir Albertas, Antanė tarp tulpių, 1979.

...chalturkes. tik galvojau šiom dienom, kad šiais laikais "chalturkės padarymas" nėra vienintelio ir unikalaus kodo rašymas. tai kažkokių nepažįstamų programuotojų parašytų komponentų/modulių/bibliotekų/scriptų sumetimas į krūvą ir tikėjimas, kad tai automagically ims ir suveiks. prisimenu neblogą terminą tam - voodoo programming.

vakar alubary per petį žiūrėjau į programą, kurioje figūruoja tokie elementai, kaip " Batching Batcher" ir DAO ir dar kažkokie metafiziniai daiktai. po antro alaus sakiau, kad jau panašu į šiuolaikinę fiziką.

šeštadienį galiu pasigirti, kaip penktadienį pasigėriau.
naujo klubo atidarymas buvo greitas ir paliko tokį uždėto pliusiuko - "buvau, mačiau, tryniausi, dabar galiu kritikuoti" įspūdį. vieta puiki, tarp darbo ir namų, žuvim dvokiantis kiemas, bet nejauku ir primena fakultetų valgyklas. kažkaip trūksta to "female touch", kur padaro, kad būtų jauku kaip gimdoj ir gražu, kaip ponių pievelėje. + 15lt už vienos grupės koncertą vietoje, kur nepardavinėja alaus, yra a bit overblown.

minėta grupė, imo, neparodė, kaip reikia varyti hardkorą - ne ta prasme, kad blogai grotų - anaiptol, jau žino, kaip reikia, net per gerai, bet neapleido jausmas, kad tai tokia hobi grupė turiningam laisvalaikiui. kur pankrokas grojamas ne todėl, kad norėtum ką nors pasakyti pasauliui, o todėl, kad vėl būtų zjb būti pankroko muzikantu. prisideda prie to į aklavietę varančio jausmo, kad renginiai nebėra vertybių ir prasmės komunikacijos vieta, o tiesiog gera tūsofkė - bet turiu realios vilties, kad tai pasikeis.
viešpatie, kaip man patinka kalbėti šūdus apie žmones :)
o bet tačiau neužilgo einame į jaukesnę vietą. prieš metus skundžiausi, kad nėra kur pasidėt, labai džiaugiuosi, kad atsirado dora vieta. bent kol kas. tiesiog ėmė ir atsirado tikra trečioji erdvė, kur galima bet kada nueit ir rast savų, kad ir nepažįstamų žmonių, kur barmenė visada pamena, kad aš geriu tamsų, kur paskutiniai lankytojai pašeriami ir gauna dovanų rožę. šeštą ryte.
ten - introvertiškų flegmų ansamblis, the boys room, kur tvyro toks tipiškas vyriškų kerzuose prismirdusių kojinių kvapas, patelių su jaunikliais kambarys, "tavo draugas - burokas", "eliziŪt, ar eisi su mAnim į kiną?", žinau pletkų, gavau pažadų, pamenu, kad su ve pasiimam sunaikinti mikutavičiaus ir 5nizzos kompaktus iš baro ir jau visai nekokia peiliu skutinėju jų paviršių, kad tikrai tikrai negrotų daugiau niekada.
darom penkių bosistų apgulties žiedą, prašausi įvaikinama bekerio, pasižadam važiuoti į visus dr.green turo koncertus su IT, susikoliojimas su smailianosiu jaunuoliu, kuriam primenu, kad ir jo vaikai bus smailianosiai ir šito nepakeisi.

sako, tai malonus metalo aromatas, panašus į suvirinamų paviršių kvapą :)

ketvirtadienį kolegės generuojamame rašto darbe mačiau tokią sąvoką - "interneto karta", paskui pas pukomuko radau puikią istoriją apie protestus, dar šitą prisiminiau, ir dar prisiminiau, kaip nuvažiavus į kuldigą mus pasveikino laura.
dar vėliau prisiminiau istoriją apie zaksą bei piršlybas, ir bandau užčiuopti, kas labiausiai apibūdina tą jūsų/mūsų interneto kartą, kuri ieško nešvankių mistaipų fizikos moksliniuose darbuose ir garbina spagečių monstrą, lubų katę bei nematomą rausvą vienaragę. kokie tie interneto žmonės? protingi, švelniai infantilūs, nenorintys įsipareigoti, su labai išvystytu humoro jausmu? iškeitę prasmę į prikolą?

One guy in a full-on V outfit made an announcement in a very dull and proper fashion that none of us could hear properly. We were busy heckling him (anonymous has no problem with criticising anonymous), when he reaches the end of his speech and presses play on a boombox.

There were numerous demands for "CAKE!" - Shortly followed by much more enthusiastic cries of "THE CAKE IS A LIE!" ... Then someone came round with cakes, prompting happy exclamations that "THE CAKE IS REAL!"

kas eisite? man mainstreamo pojūtis neleidžia pirkti bilietų į už 30 ar 50 lt, kokie inovatyvūs jie bebūtų. be to, išskyrus galbūt a. katkevičiaus bei galbūt d. paršonio pranešimus, visa kita yra skirta žmonėms, kuriems daug labiau už mane rūpi iš weblogo generuoti pinigus/adclickus/reklamos užsakymus/kitokį bulshit. manau, kad per seniai pradėjau būt internete, kad mane tokie dalykai įkaitintų.
o bet kas jau eisit ir papasakosit?