opit

iš naked lunch:

Leif The Unlucky was a tall, thin Norwegian, with a patch over one eye, his face congealed in a permanent, ingratiating smirk. Behind him lay an epic saga of unsuccessful enterprises. He had failed at raising frogs, chinchilla, Siamese fighting fish, rami and culture pearls. He had attempted, variously and without success, to promote a Love Bird Two-in-a-coffin Cemetery, to corner the condom market during the rubber shortage, to run a mail order whore house, to issue penicillin as a patent medicine. He had followed disastrous betting systems in the casinos of Europe and the race tracks of the U.S. His reverses in business were matched by the incredible mischances of his personal life. His front teeth had been stomped out by bestial American sailors in Brooklyn. Vultures had eaten out an eye when he drank a pint of paregoric and passed out in a Panama City park. He had been trapped between floors in an elevator for five days with an oil-burning junk habit and sustained an attack of D.T.s while stowing away in a foot locker. Then there was the time he collapsed with strangulated intestines, perforated ulcers and peritonitis in Cairo and the hospital was so crowded they bedded him in the latrine, and the Greek surgeon goofed and sewed up a live monkey in him, and he was gangfucked by the Arab attendants, and one of the orderlies stole the penicillin substituting Saniflush; and the time he got clap in his ass and a self-righteous English doctor cured him with an enema of hot, sulphuric acid, and the German practitioner of Technological Medicine who removed his appendix with a rusty can opener and a pair of tin snips (he considered the germ theory "a nonsense.") Flushed with success he then began snipping and cutting out everything in sight: "The human body is filled up vit unnecessitated parts. You can get by vit one kidney. Vy have two? Yes dot is a kidney.... The inside parts should not be so close in together crowded. They need lebensraum like the Vaterland."

kas turit Cities of the Red Night ar Junkie? nusivežčiau iki maroko ir parvežčiau atgal.

ar dar atsimenat kas nors tokią sąvoką?
užsiėmiau niekais vakar vakarą..
patisonas man visada atrodė kaip keista daržovė, labai džiaugiausi, vakar radusi turguje.
ufonautų laivas, ne kitaip.

kol dar tuščias:

mes išlaikėme šį Rorschacho testą:

laukdami, kol įšils laivo varikliai, konstruojame imbieru vemiančius humanoidus:

O RLY? sako priešiška gyvybės forma.

laivas jau pakrautas hare krishna junk food serviso:

ateiviams atskridus, pro atsivėrusį liuką matome geltoną gleivėtą masę:

"sveiki, žemiečiai! aš atvykau su taika!" sako svetimas, tačiau nei vienas tuo netikime ir jį suvalgome su visu laivu.

buvo skanu.

būdai išlikti - kaip pasistatyti slėptuvę, kaip namų sąlygomis iš skarbonkės ir plaukų pasidaryti dozimetrą, kaip atpažinti ir gydytis nuo spindulinės ligos, ir panašiai. "This book should be in every American home and place of business." :)

dar yra stalo žaidimas, kurio kauliuko vienetas yra atominis grybas.

dar bbc žurnalistas rodo nuotraukas iš priešatominės slėptuvės šveicarijoje.

...man atrodo, kad žiūriu į branduolines technologijas panašiai, kaip knygos "crash" herojai į automobilį - kažkas tarp baimės ir perversiško susidomėjimo :)

mokslininkai rašo apie tai, kad dauguma kareivių negali prisiversti iššauti į žmogų - tarkim, antro pasaulinio karo metais į priešą taikydavosi apie 20% karių, korėjos kare - 55%, o vietnamo - 95%. daugiau pasiruošusių žudyti atsirado dėl pasikeitusių karinio paruošimo metodų, kurie kareivius paruošia šaudyti į gyvą priešą. ir kas iš to išeina - prisiversdami naikinti tos pačios rūšies atstovus, vėliau armijos veteranai kenčia nuo visokių psichikos sutrikimų.

Since World War II, a new era has quietly dawned in modern warfare: an era of psychological warfare, conducted not upon the enemy, but upon one’s own troops. The triad of methods used to enable men to overcome their innate resistance to killing includes desensitization, classical and operant conditioning, and denial defense mechanisms.

apie kritinę masę šį penktadienį 18:00, katedros aikštėje. kadangi praeitą kartą neapsieita be lietuviškos policijos marazmų, gal netgi įdomiau ir prasmingiau, nei šiaip.
baigėsi atostogos, maža, pagirios, kompiuteris, catching up, lyja.

jau lėktuve į lietuvą pamačiau diskusiją apie privalomai blaivią rugsėjo pirmą, paskui dar perskaičiau šitą marazmą, ir prikupėjo. "Kaip matome, šis įstatymas visiškai neveikia, todėl ir reikalingos tokios drastiškos priemonės", "Tačiau kai kalbame apie mūsų jaunosios kartos sveikatą, laikini nepatogumai nublanksta", kurgi ne.

oh well, sekanti eurochuinia.
kada gi baigsis tas įsitikinimas, kad kažką uždraudus, kažkas pasikeis. tokie dalykai tik visiškai sukiaukia teisėtumo/nelegalumo/atstovaujamosios demokratijos/etc sąvokas. once you create a law, you create a crime. neseniai bratka pasakojo apie tai, kad policininkai anykščiuose turi bičą, kuris seka parke geriančius nepilnamečius ir įskundžia policijai, kuri savo ruožtu mielai ateina pabausti, taip jau keturiolikos metų gali pradėti jaustis nusikaltėliu. pilietinė visuomenė ++ foreva.
pati puikiai prisimenu draudimų amžių, ir savaitgalį buvojau su krūva girtų vaikų festivalyje, ir jei žmogui galvoje nešviečia, kad laisvė plaukia iš atsakomybės, tai jis chujarins žiurknuodžius ar dustą, negavęs nusipirkti alkoholio. arba blaivas daužys stoteles.
kita vertus - o gal substancijų vartojimas yra tėvų reikalas ir problema? o gal paaugliškas substancijų vartojimas yra veidrodinis senų lietuviškų linksminimosi tradicijų, ar tiksliau nemokėjimo linksmintis, atspindys? o gal draudimais nieko nepakeisi, jei gerti yra maišto ir kietumo požymis?
o prezidentas sakosi pasirašydamas įstatymą nepastebėjęs straipsnio.
control can never be a means to any practical end. It can never be a means to anything but more control. like junk., sako burroughsas.

netyčia radau įspūdį apie tai, ką pati mačiau prieš savaitę - išasfaltuotą viduržemio jūros pakrantę, viešbučius, šiukšles vandeny ir parduotą tikrumą.

"Although we've come to live off these people, we intensively dislike them. Why? Because we resent what they are doing to us. It's a kind of sickness. Now we suffer from tourists."

visiška kvailystė, bet pradžiugino.

From: mingxin.Guedes@ahsaniamission.org
To: xxxxxxx@hardcore.lt

Ury Jan