opit

galiu pasigirt, smagiai vakar pasigėriau, dviprasmiškos akademinės sėkmės proga.
iš pradžių - šmc ir žadėtosios chicks on speed. toks labai juokingas vakaras, kur maišosi pankeliai ir meno kritikai, pažįstami socializuojasi, tetos su kostiumėliais. man atrodo, jie ten įsileido pankuojančias lervas į meno šventovę ir dabar niekaip nesupranta, kaip ten žiūrėt į visą tą rėksmingą bybės koliažą, kurį jos ten pridirbo. turbūt zjb pridirbo, reikės eit kurią dieną apžiūrėt.
dar puikūs kosminiai garsai iš batų.
o koncertas labai ta prasme, šmc audiotechnika chujova, bet ir ne tik tai - aš tikėjausi gyvo instrumento, fūzo, va! - nes ant kompiuterinio pagrindo vokiškai užskanduojančios moterys įraše skamba geriau, nei gyvai, kur dar yra nejudri publika ir galimybė nepataikyti. nieko tokio. kultūrkė.
paskui - parduotuvė, kur parduoda alkoholio! tada moniuškos parkelis, apsivogęs paminklas, slapstymasis nuo pareigūnų, atsimenu, kad buvo atėjęs kwu ir klausė apie skutimosi subtilybes, o aš jį kviečiau kartu eiti priduoti kraujo - atsimenu dar.
kiemelyje priešais vyko kokie tai repo šventovės atlaidai, ir ten buvo apsauginiai, kurie pėsčiųjų kuprines kratydavo, bet aš buvau su dviračiu, jie manęs nestabdė.
dar buvo kažkoks girtas užsienietis, edvuko šnekos apie gatvės gyvenimą, kovas, policiją, automobilius bei depiliaciją, kiti pažįstami, paskui adomėlio urvas, dirbtinė sriuba ir hematogenas. paskui lūžt dėl irzlaus ryto.
man atrodo, kad vienas iš kvailesnių veiksmų žmonėms su aukštuoju - tai uostyt propsą mažame kambarėlyje, žiūrint harį poterį.

viskas dėjosi taip:
sugalvojau daryti sūrį.
su broliu nuėjome pas kaimyne ir įsigijome 10l pieno.
brolis išmetė bambalį, dėl ko iš jo bėgo pienas ir viską tepliojo.
pienas nuo citrinos nesušoko į daiktą, todėl palikau pastovėti.
tuo metu kepiau bandeles, ir jas prideginau.
kitą rytą išėjau į mišką riešutų, bet jie kaip tik buvo nukritę. bekrapštydama nuo krūmo likusį riešutą, įsibėriau sau į akį kažkokią bybę.
paskui toliau vargau su sūriu, įdėjau į jį citrinos rūgšties - kas, paskui paaiškėjo, jį padarė nevalgomu.
kadangi rūgštis nepadėjo, vistiek bandžiau supilti į maišą ir išspausti. tai bedarant, balta surūgusio pieno šliauka šliūkštelėjo man ant drabužių ir į batus, o virtuvei - į grindų plyšelius.
paskui jį spaudžiau su prietaisu ir nusimygau pirštą.
paskui ėjau pjauti vejos, bet po poros minučių sugadinau vejapjovę.
vakare pavėlavau į autobusą ir išėjau tranzuoti į vilnių.
"grynai dėl visa ko" pasiėmiau mamos virtuvinį peilį į kišenę.
sustojo malonus žmogus, pakalbėjome apie orą, atvažiavau į ukmergę, išlipau.
tik mašinai nuvažiavus, iš karto pastebėjau, kad peilis iškrito iš sijono kišenės ir dabar pas gerą žmogų mašinoje nei iš šio, nei iš to voliojasi virtuvinis peilis mėlyna plastikine rankena.
autobusas iš stoties į vilnių buvo ką tik išvažiavęs.
sulaukiau sekančio, dalyvavau susistumdyme su kontrolieriumi, kad tilpčiau.
dieną pataisė tik vienas dalykas - bestovint autobuse, šalia sėdintis į gavelį ar pavilionį panašus, akiniuotas ir ūsuotas jaunuolis lupo ir valgė virtą kiaušinį! paskui pakaitomis paskaitė mokomąjį lietuvių kalbos ir vokiečių kalbos žodynus, paskui suvalgė dar vieną kiaušinį ir lukštus gražiai sudėjo į vieną dėžutę. labai patiko.

štai kaip, pasirodo, vertinami kandidatai į politikus:
<..> Normalus, jaunas vaikinas, kažko ieško. Jis nevagia magnetolų iš mašinos, nevagia mašinų <...>. Kita vertus, ar galima rūšiuoti žmones? Jis juk nei koks girtuoklis, nei vagis, tad negalime žmogaus atstumti.
tokia orvellian newspeak - "neblogas" ≡ "geras", nors nevagia automagnetolų :)

o! aktyvistai šitai jau daro pas mus! labai gerai.