opit

turint kelis svarbius taškus mieste, paprastai nusistovi mėgstamiausi keliai tarp jų. seniai galvojau ir kitų klausinėjau - kur tau labiausiai patinka važiuoti dviračiu?
mano mėgstamiausios gatvės:
- tarp tilto gatvės ir centrinio vilniaus pašto. pravažiuojant šaligatviu pro kavinę "neužsuk" ir apsukant garbės ratą liauksmino gatvėje, prie požeminės stovėjimo aikštelės.
- žemyn subačiaus gatve, pro "apuoką".
- vėlią naktį nuriedėti jogailos gatve iki pat namų, neminant.
- per tą naują gražų parkelį prieš mokytojų namus į bernardinių gatvę
- lukiškių aikštės užkulisiai - pro ligoninę ir bomžo suoliuką.
- žvėryno tiltas, žinoma.
- dar ta fontanų aikštelė tarp katedros aikštės ir odminių gatvės.

updeic, atėjęs iki sistemos, ir naujas jo kailiukas.
koksas, ferariai, auksiniai scrollbarai, blizgesys ir smagesnis procesorius.

ką tik lygiai pirmą ir turbūt vienintelį kartą gyvenime važiavau per šviesoforą, kai vienu metu degė žalia bei geltona šviesos. prie žalio tilto, žiede, taigi gavosi visiška eisminė dviprasmybė.
važiavau ir krapščiau iš (menkų) low-level programavimo žinių, kas ten galėjo sugesti? gal kas turit kokių konkrečių  žinių, kas ten pas šviesoforus viduje?

apie kiną.
buvau pažiūrėt axx festivalio, nes "o gal bus geriau, gal maloniai nustebins, gal nebereikės sakyti "nu, kaip lietuviams tai neblogai", gal." nė velnio. daugybė konceptų ir mažai idėjų. kurti filmą tam, kad pasakytum kalambūrą? apie dročinimą į sūrį ar koksą ostijoje? nejuokinga. "ostija" man išvis koktus filmas pasirodė, su šleikščiais rėmėjų produktais stambiu planu (gangsteris geria kavą iš popierinio starbucks puodelio, ė, nereikia taip.) bei perspaustu montažu, neva tai turinčiu nuslėpt prasmės nebuvimą.
dar dauguma kūrėjų pereksploatuoja naujai atrastus rusiškus keiksmažodžius bei "amelijos" stilistiką.
visi du malonūs momentai - tai david bowie "ground control to Major Tom" ramanausko absurde, bet tik dėl sentimentų edvuko mašinos playlistui, bei "bausmė" - imo vienintelis stiprus filmas, kažką prakrapštęs.
urgzt urgzt. aš suvokiu, kad tai, kas tikra ir įdomu, slepiasi dailioškės studentų harduose arba už flasho internete, bet vistiek gaila. nes šeštadienio naktį mačiau, kaip kitiems sekasi.
"midnight", kuriame keistai limpa poe eilėraštis, gybe! bei plastilininiai baisuokliai.
filmas apie kerėplas, mėgstu tokius, šitas apšvietė tai, apie ką aš jau seniai galvojau - mažyčius momenčiukus, ką žmonės daro laukdami, kai lieka su savim.
slavekas šūdas, "what can be more stressful than brunettes?" klausia "stressless", juodi balionai virš miesto, šampano kvapo oras ryte po nakties, dar daugybė kadrų, atvirų pabaigų ir dialogų, nebepamenu.

pramiegojau gal du, nesuprantu tos "nakties magijos logikos", kodėl nuo 23:00 iki 07:00? gal geriau nuo 17:00 iki 01:00? gal kas nors supranta, tai paaiškinkit :)