ninjutsu

Praėjęs savaitgalis buvo trumpas, bet mielas. Autobusu iki Rygos, tada lėktuvu iki rainerinio oro uosto ~100km nuo Stokholmo. Stokholme centre demonstracija dėl Gazos reikalų ir flotilės. Kažkiek tūkstančių žmonių.

Tada SAC ofisas, kur sutinku naujų ir daug metų nematytų žmonių. Porelė vežasi mane, lenką ir suomį namo į ką jie vadina priemiesčiais, nors šiaip ten dar pats miestas. Užklausus apie bilietus, paaiškina du būdus kaip praeit: arba peršokt per neaukštą užtvarą, arba pakišt koją į kitą pusę ir vartai prasidaro tiek, kad galima pralįst. Bilietų pardavėjai/stočių prižiūrėtojai nežiūri arba žiūri abejingai. Kai kas užsiima reikalu viešiau.

“3 klasės” rajonas atrodo visai jaukiai. Būriuojasi nepiktas imigrantinis jaunimas, gerai prižiūrėti parkai ir visi kiti privalumai. Sėdint balkone pasigirsta triukšmas. 4 baltaplaukės paauglės, gerokai išgėrę, maištauja spardydamos stulpus ir šiukšlių dėžes. Tenka tik šypsotis.

Ryte važiuojam į buvusį profsąjunginį kultūrnamį kur vyksta mugė. Pasitinka lauke rimta Volksküche su pavydėtinais įrankiais maisto gamybai. Parašo kiek išleido pinigų visai dienai ir pastato aukų dėžutes. Po humuso ir kavos einu pasižvalgyt į vidų. Krinta į akį, kad nemažai vaikų, įrengtas vaikų kambarys. Be pankiškų usual suspects nemažai įvairaus amžiaus žmonių, šiek tiek nebaltaodžių.

Knygų pirkt nėra už ką. O ir šiaip neypatingai norisi. Šiek tiek zinų ir pamfletų dabar įdomiom temom. Pakalbu su atstovėm iš leidyklos ir archyvo dėl infošopo paildymo. Sutinku pažįstamą matytą prieš kokius 8 metus. Neatrodo pasikeitęs ir gretai susibendraujam. Laikas praeina greitai. Susibendraujam su keletu senokai emigravusių rusų. Vienas groja grupėj 'Bolševikingai.' Galvoju ką čia galvot apie tokį pavadinimą ir nieko nesugalvoju.

Tada antirasistinis koncertas parke nesusijęs tiesiogiai su muge. Hiphopą keičia pankrokas. Parke krūvos šiukšlių ir šaltis. Pasakojimai apie Braziliją ir Meksiką. Kosulys priverčia tept slides link namų. Kolega eina į SAC organizuojamą pramogų centro blokadą. Pakeliui grįžtu į mini pomuginį pasibuvimą. Geriu arbatą ir klausinėju apie miestą.

Sekmadienis trumpas. Dar keletas diskusijų, atsisveikinimai su kai kuriais žmonėmis. Aplankymas vietinio infošopo-kavinės, pasivaikščiojimas po senamiestį, alubaris, falafelis ir morokiečio įžvalgos.
Viena švedė gyvenanti Berlyne sakė mėgstantį Stockholmą, bet jame daugiau niekada negyventų. Per daug kontrolės, per daug ramybės, per didelė nuobodybė. Gal ir taip, bet šiaip pasirodė visai mielas miestas savaitgaliui.