mic

nedažnai (gal ir į gerą :) pasitaiko proga būt tabore. exploration!

šiaip, prie čigonų nuo vaikystės esu pripratęs, nes visai mažiukas būdamas gyvenau šanchajuj, ir mamos perspėjimai niekur neit su čigonėm ir šiaip būrėjų tūselio stebėjimas prie univermago kažkaip pripratino mane prie jų.

tabore mus pasitinka po neaprėpiamas palaimos erdves naviguojantis tarčiokas, einantis gatve ir kartu tarsi plaukiantis oru. kažkaip pažiūrėjęs suprantu, ankiek galima iškeisti gyvenimą į tobulą tobulybęs iliuziją.

tik išlipus iš automobilio, padujęs bičas prašo žygio užsirūkyt, o galima dvi, o gal reikia mobiliako papigiai? "taigi tau iš tikrųjų reikia mobiliako papigiai, kada gi tu kitą kartą tabore būsi?" - juokiuosi.

vaikiškų bezdalų pridukusioj užtemdytoj salėj "vidoeinstaliacija" - tarčiokų istorijos apie bičą be pirštų ir tarčiokų buitis mokomųjų filmų stiliumi... nžn... kitoj salėj projektorius rodo kažkur matytas ksenofobiškas eilutes iš laikraščių ir interneto pramaišiui su čigonų nuotraukom jų natūralioje aplinkoje - šaunūs vyriukai, gražuolės mergaitės, jau tinkančios į nuotakas, nuotaka prie vaišėmis nukrauto stalo ir paauksuotos užuolaidos, vaikai ir šunys, išdidūs vyrai ir pajuodę seniai. šiaiptai super nuotraukos, turbūt daugiausiai perdavė to "konteksto". pirmokas čigoniukas rodo mums savo piešinius iškabintus ant sienos. o piešinio tai gaila kad nenusifotkinau, būtų naujas backgroundas mobiliakui. labai gerai margos spalvos...

čigonės išteka jaunos, o vyrai, panašu, veda įamžiję. vyrai vaikus mėgsta ir jais rūpinasi. vaikai - pagrindiniai šventės šeimininkai - dūzgia kaip išprotėję po visą lauką.

kažkaip iš visos minios išsiskiria didelis čigonas stora šikna, su auksiniais auskarais ir tikrai dideliu auksiniu krėstu ant krūtinės. pasirodo, tai sare roma vokalistas. vabaliukas pasakoja, kaip suko ugneles jo gimtadienyje ant trakų ežero kranto ir kaip ten jie moka linksmintis. puikiai varo čigonų ansamblis SARE ROMA, tik kartais būgnininkas nuo fonogramos nulipa, bet dainuoja užtat nuoširdžiai ir skripkelę seniukas virkdo irgi taip, kad užskaitau, ploju ir rėkiu. ve nori su jais leisti splitą.

kostiumuoti šiknakraipiai INCULTO patinka moterims ir dar baliau patinka vaikams, tik kažkaip labai įtemptos tos jų dainos. DRGREEN moterims nepatinka, bet patinka keliems jaunuoliams, būriui vaikų ir senam pajuodusiam bomžui, kurį moterys vis veja nuo vaikų, o tas vis, kur buvęs kur nebuvęs, prisisuka vėl.

vilniaus turistai saugiomis grupelėmis eina į taborą, kuriame tuo metu business as usuall - taksi ir šiaip automobilių srautas nesibaigia, iš suklypusios trobos išeina taksistas ir bičas nešini sauja užpildytų švirkštų, sėsdami į mašiną kažką linksmai šnekučiuojasi su laukiančiaisiais, šitiems vakarėlis jau pasisekė.

nežinau ar čia šventės proga ar tokia tvarka, bet kiemai prie lūšnų idealiai švariai iščiustyti, auga gėlės, medeliai, stovi suoliukai. tiesa, kaip ir priklauso, kelias - ne kiemas, todėl čia mėtosi kažkokios bioatliekos. blogiausią įspūdį palieka į kelio molį inkrustavęsi sutraiškyti švirkštai, kyšančios adatos.

turistus sekioja vietinis junkie - pasakoja, kaip jeigu turistai susimestų po litą, tai jis pavalgytų. kažkuriuo momentu tarčioką perima kitas vietinis, ir murmulai dabyrbalai apapačesu kirbambymbulai kalba nugesina ir nuveja šalin.

tuo metu DRGREEN patiria, ve žodžiais, geriausią koncerto pabaigą ever - vaikai rėkia į mikrofonus, daužo lėkštes ir pan. prasideda scenos takeover. povkei greitai paaiškėja, kad šitiems šūdo neprakiši ir vietoj dramenbeiso uždeda vietinių paauglių atneštą kompaktą. vaikai pilnai perėmė sceną ir šoka kaip tikri RNB šokėjai per mtv.

tuo metu turistai iš vakarų mielai leidžiasi mulkinami čigonkų būrėjų ir vynioja plaukus į popierinius pinigus ir deda ant kortų monetas. mane irgi pasigauna jauna mama su vaiku ant rankų. duodu dvylika centų, paaiškinu, kad paskutiniai. jinai man pasakoja, kad šita moneta dabar užburta ir kad po valandos, jei ji pasidarys raudona, pasilikčiau ją, o jei juoda - išmesčiau. po to peržegnoja ir patikrina kiekvieną tuščios piniginės skyrių ir liemenės kišenę. tfu nečistaja syla, tfu. tuo metu jos maža dukrelė nuropoja velniažin kur, čigonka meta mane kaip neperspektyvų klienta, lekia pasiima dukralę ir eina ieškoti kito konteksto tyrėjo.

manau, turizmo agentūros galėtų paorganizuoti turistų iš užsienio į taborą, kad šie galėtų pasisemti egzotikos bendraudami su tikromis burtininkėmis.
"jūsų niekad nėra apmovęs miklus kišenvagis? norit saugiai išbandyt kaip tai atrodo?" turėtų būti populiari ekskursija, gerintų moterų padėtį čigonų visuomenėje, nes jos daugiau uždirbtų pinigų, tuo pačiu gal ir širkės tūsą truputį stumtų į šalį...

kąašžinau. taboras yra taboras ir nėra čia ko tikėtis kažkokios integracijos - čigonai visada gyveno savarankiškai. antravertus, į dar vieną tūsą pas čigonus tikrai važiuočiau, nes linksmintis jei moka. o šiaip renginys pasitarnavo kaip saugus koridorius į taborą. žinoma, kad į gerą - matai kaip vyksta visas šyrkės tūselis, bet matai ir kad žmonės kaip žmonės - tiesiog gyvena ir stengiasi jaustis gerai, kaip ir visi mes... beje, kažkaip susidarė įspūdis, kad čigonai širkės nelabai varo, bent jau tarp atėjusių tik pora buvo keistoki...

projekto rengėjas - involved

dar flashbackų - VHC forume