mic

žiū - o kovo mėnesį dar nei vieno įrašo. nu kągi, reikia palogint, kad būtų ką prisimint, kai smegenys galutinai ištišššššššššš...

visų pirma commodore64 - geras kompiuteris buvo. toks tikras prosta kompiuteris, kur viską gali daryt. tik programuot tom žemo lygio kalbom labai jau vargas. ir tas beisikas jo vargas. užsiėmiau digitaline poezija - kompiuteris rašė į eilėraštį ir barstė po ekraną raides, barstė po ekraną raides. o po to paaiškėjo, kad raides jis barsto ne tik po ekraną, bet ir šiaip po atmintį ir galų gale programos nebeliko, užbarstė ant viršaus.... ach kokia poezija... aš ją parašiau, paleidau gyventi, o ji savarankiškai nugyveno ir susinaikino... ak...

kitas dalykas - po algos atgaivinau seną gerą tradiciją pirkti knygas ir įrašus.

išsikepiau
- shellac "1000 hurts"
- explosions in the sky "nepamenu ten to ilgo pavadinimo"

nusipirkau knygas
- Sigito Parulskio "Trys sekundės dangaus"
- Frederic Jameson "Kultūros posūkis"

Parulskis, kaip kažkas jau blogosferoj rašė, tikrai rulina. Ypač įžanga. Pradėjau skaityt ant ekstremaliai blogos nuotaikos ir taip užkabino, kad daugiau nieko dvi dienas neveikiau, tik skaičiau (aš lėtai skaitau :) "Tarpai, pilni keiksmažodžių, bjaurių, nešvankių rusiškų turkiškų keiksmų, kurie praradę tikrąją savo semantiką, kurie visų pirma - tam tikra nevilties forma. Tai ne žodyno skurdas, tai egzistencinė lingvistika - tarpo nusakymas - nachui toks gyvenimas, vadinasi gyvenimas tarpe, o ne terpėje."

Jamesoną į rankas paėmiau tik šiandien, nes pykina mane jau nuo to postmoderno ir postmodernių teorijų. Ne todėl, kad neįdomu, o todėl, kad nieko gero. pavargau, noriu geriau į prakaitu prasmirdusį pogo katilą ir kurtinančios muzikos. Šitas neblogas, rašo nepainiai ir originaliai, kažkiek artimas McLuhanui, nes irgi lingvistas. "...tarsi kažkodėl nūdien mes nebepajėgtume sutelkti dėmesio į savo dabartį, tarsi nebemokėtume estetiškai išreikšti savo pačių dabartinės patirties. Bet tokiu atveju tai yra [...] gąsdinantis ir patologiškas simptomas visuomenės, nesugebančios dorotis su laiku ir istorija" karoče, valio, pabaiga jau netoli!!! :)

Dar ketvirtadienį praleidau geriausią 2004 metų dieną - su draugais laisvinom ledus neryje ties vingio parku. šokinėji aplink lytį, spardai, krapštai, vos neįsigrūdi į vandenį, o po to pūkšt - ir nuplaukia. o jei neišlaisvini, tai irgi nebėda - saulė ištirpdys.

Po to buvau susitikęs su "menininkais" iš kolumbijos, darančiais projektą apie graffiti. Tas projektas - tai pastatyti mieste medinius skydus ir mol palikti ir mol ant jų kažkas kažko pripieš. bl, visiškas šūdas - čai kas vaikų darželis blyn? ir kas jiems dar grantus tokiai šyzai duoda? tokią "meninę akciją" turbūt be jų kiti jau kokius 500 kartų buvo padarę. aš suprantu, kad kiekvieną kartą gaunasi visiškai unikalus rezultatas, unikali patirtis bendraujant su žmonėmis ir vyksta visiškai unikalus procesas, bet kiek galima tą patį per tą patį dročint? ai beje, akcija vyks rugpjūčio antroj pusėj. visiškas pravalas.

beje, prieš metus pradėjau rašyt blogą. tik tada turėjau dviratį, o dabar neturiu - pavogė sabakos. kur yra nešiotų gerų užsieninių dviračių parduotuvė?