mic

važiuojant tuo autobusu aš mačiau daug nuostabių dalykų.

vienas nuostabus dalykas buvo girtos žvingaliojančios studentės, kurios iš pradžių į mane pasižiūrėjo, po to nusišypsojo, po to prunkštė į saują ir galų gale paklausė, ar šis autobusas važiuoja į justiniškes. jsutiniškėse joms reikėjo karolinos klubo.

kitas nuostabus dalykas buvo du paaugliai. paaugliškai dizzzy nuo paaugliško alkoholio ir paaugliška greitakalbe bėrė ir kūrė planus. galų gale iššoko iš autobuso vienoje stotelėje ir užtagino stotelės ženklą markeriais. atgal grįžo pilnom kelnėm adrenalino "ten biškį į galą apsilažalinau" "px tai taip ir turėjo būt" ir jau įsivaizdavo, kaip lyg niekur nieko pro tą vietą eis su draugais ir klasiokais ir kaip vat jie pamatys jų tagus ir vat kaip bus vat. dar jie kūrė planus apie tai, kaip būtų geras, kai atidaro tėvai duris, o tu įriedi kūlversčiais namo, bet čia reikia daryt tiktai, kai esi visai blaivus, nes jeigu "biškį ant ribos", tai geriau nereikia rizikuot, gali parišt