« būna | Pirmas | mokslininkai nustatė »

link link link

Programavimas ir okultizmas - testai mokyklose vs vartotojų visuomenė vs neuroprogramavimas vs okultizmas vs tinklas vs smegenų plovimas

Komentarai

kad ir bloga nuotaika, neskaityk geriau tokiu. cia irgi smegenu plovimas.

Dėl pirmos dalies apie testus: testai geriau už atsakynėjima žodžiu, ar raštu, nes yra daugiau diskretiški, nei žmogaus įvertinimas. Testų pildymą galima išmokt, ir galima išmokt žinias kuių yra prašoma, kai atsakinėjant gyvam žmogui - šansas svarbiausia atitikimas, vertintojo atžvilgiu. Testai leidžia vertinti mokinį remiantis bendra mase, o atsakynėjimas vertina mokini remiantis mokytoju, ir tik vėliau mase. Be to testam mokantis kiekvienas nors ir palaidojęs savo nuomonę, gali būti daugiau/mažiau užtikrintas kad už savo sugaištą laiką gaus tinkama atlygi, kai atsakinėjant, tavo likimas priklauso nuo mokytojo. Testai tai gudravimas:) taip aš padarysiu kaip jus norit, bet pasiliksiu savo tikslus sau. Jūk jūs nežinat ką aš darysiu jums įtykęs. o įtikinėjimo prasmė išgyvenimas

dvyliktokas:
ugh.. testai testams nelygu. va mes siemet laikysim IBO egzaminus, kartais gaunam pasprest ju pavyzdziu. ir ten tiek privyniota, kad as jau geriau zodziu/rastu laikyciau. zodziu/rastu lygiai taip pat galima suvokti, ko is taves tikimasi, ir kaip apeiti tas skausmingas vietas, ant kuriu tave gali failinti. is esmes svarbu ne _ka_ sneki, o _kaip_ tai sugebi pateikti.
as va 10 klases lietuviu egzamina zodziu laikydama pasakojau apie cyberpunka, gavau 10.

nuotaika tai visai nieko :)

bet tai su testais čia viskas taip, kaip rašė baumanas, čia taip pat kaip buvo tarkim su skirtingomis valiutomis arba matų sistemomis - viską centralizuojant ir homogenizuojant reikia, kad viskas būtų objektyvu, vienodai visur aišku, tai taip ir čia - atsakinėjimas žodžiu yra vertinamas subjektyviai, priklausomai nuo dėstytojo, nuo studento atsakinėjimo, nuo bendro grupės atsakinėjimo. o su testais - viskas aišku, viskas objektyvu, vienoda.

ir jo, dar tas dalykas, kad testuose is tiesu nera pasirinkimo.
Ir dar, darant testa, nebutina suvokt esme - uztenka buti iskalus ir issirinkt labiausiai tinkanti varianta.

testai veikia tik vienu atveju - kai siekiama patikrinti atminti ir automatizuoti procesa - toks mazdaug akademinis konvejeris. o norint ivertinti, ka zmogus supranta reikia arba rasytinio rislaus teksto, kazkokio sprendimo arba pakalbeti ir paziureti i akis ;)
to: mic - butu objektyvu, jei vertintum homogeniskus objektus.

mic: na ta ir norėjau pasakyti;)
o bendrai negali būti _GERO_ _žinių_ patikrinimo šioje srityje, nes kiek žmogus ir žinotų-gebėtų, tuo momentų jis gali būti veikiamas daugelio veiksnių, prieš tai jis galėjo būti veikiamas daugelio veiksmu...
Tikriausia, tikrinamas gebėjimas kažką padaryti tam tikru momentu: savikontrolė, psihologinis tvirtumas, susikoncentravimas ir dar bilekas... tad tikriausia per testus atsakynėjimus vertinos ne žinios o gebėjimas atitikti užduotį.
Tad koks atsakynėjimas bebūtų tai nelabai svarbu, bet testa visgi įvertins tave tuo laiko momentu reliatyviai su visais kitais objektyviau negu atsakynėjimas.

"to: mic - butu objektyvu, jei vertintum homogeniskus objektus."

jo, tai tame ir visas zaparas, kad objektyvumas čia kabutėse. toks mol objektyvumas.

aš asmeniškai tai būčiau už fuzzy vertinimą, o ne už testus - gal ir neišvengsi užsisėdusių dėstytojų, kirvių, bet užtat bent jau neprarasi tos žmogiškosios šilumos tavo šiknoj ;))

"uzsisedes" destytojas gana retas reiskinys ir paprastai isprovokuojamas studziaus (pvz. kai tavo pacio pateikta pavyzdi tau isvercia ir atiduoda kaip namu darba). o ir pavojingas jis, kai nelabai moki ;-)

kas nori laimet milijona?the choises we given doesn't seem like choises at all?

Manau, kad testai žodžiu yra neblogai, nes ugdo pasitikėjimą savimi ir kalbėjimo įgūdžius. Dauguma net nebemoka aiškiai reikšti savo mintis, todėl kalbėjimo testai yra reikalingi.