« terminalinė būsena | Pirmas | klykauti su pempėmis »

mama, kur aš

truputį to, truputį ano, visur po truputį ir niekur iki dugno.

postmodernas?

dvasinės pusiausvyros svarstyklės taip puikiai stovėjusios ties nuliu pirmadienį vėl ima svyruoti. šūdas. viskuo užsiimi, nieko nespėji.

o ką reikia spėt? kokia turi būti išdava? duokit man mano gyvenimo rezultatų ;)

Komentarai

išdavos neturi būti. rezultatai -- kad dar gali pavežti ir dar yra kur krauti :))))