« decompression period | Main | tyliai »

weird

kaip keista. kai stoviu ant krasto, niekur nejudu, ir niekas nebeturi prasmes. regis viskas ja praranda. keista, kai zmones, kurie mane ismokino technines puses, ir visas emocijas paversti procesais, o ne emo, abejones neparasytu kodu, o finale sako, kad man lengva viska apskaiciuot. juk patys to ir ismoket. patys is manes padaryt tariama pseudo-mechanine butybe, kuri pradeda viska isskaiciuot, apsvarstyt, palyginti su gautais isskaiciuotais duomenimis, ir kas nepriimtina atmest.... nzn ar tai gerai.. nzn, ar tai MAN gerai... nzn ar as taip isgyvensiu....

nenoriu but viena, o ta zmogu, kuris mane suprato bent jau,...ir ismoke visko, ka zinau dabar....as prarandu...

Comments

apskaičiuok išgyvenimą.

tai tolygu apskaiciuot tikimybes, ar as mirsiu savo mirtimi ar isplanuota ar shape neaisku kokia...

tada apskaičiuok laimę

laime lygu porekis+jo patenkinimas. jei tikesime formule, kuria mane ismokino.

poreikis + jo patenkinimas + _išliekamoji_vertė_
trečias elementas bene svarbiausias..

Vakar suvirskinau Pi ir A Beautiful Mind. Viena po kito. Ir sicia uzauginta problema pasirode velniskai pazistama. Lyg ir baigiamasis akcentas.

A Beautiful Mind + Metalife + Pi

Trijule. ;)

"kai zmones, kurie mane ismokino". o ismokino, nes tu mokeisi, o kadangi mokeisi tai ir pati kalta ;]

zogg - esminiai filmai, maciau, ir kai maciau, smaksojau irgi viena po kito.)