Discussion
Sėdžiu šurmuly,o viduj tyla.Lempos šviesoj raitosi cigarečių dūmai kažkuom primenantys fraktalus.Ir šiaip visa diena vien skaičiukai.Per tą darbą visur matau tik skaičiukus,telefono numerius ir kiekvieno asmens pavardé atrodo girdėta.Vidus vis klausinėja,ar tai man?Ar man tai bent jau patinka?Ir išvis...jei ne mano šeima ir aplinkybės,kur aš būčiau ir ką aš daryčiau?Tikrai ne teisę studinčiau...
Comments
Nevisada viskas isheina taip kaip nori. Bet svajoniu atsisakyt negalima...
Posted by: dajka | februari 3, 2006 9:43 EM