metalife

ateini i tushcia plyne. matai mase akmenu, kryzhiu, wisokiu betoniniu blokeliu su ishkaltais wardais, pawardem, skaiciukais pazhyminciais gywenimo trukme. bummer, kad wiskas ribota. lewa, kad negali matyt to, kas tawes laukia, ir kad tawo likima kazhkas nusprendzhia uzh tawe. kiekwienas ish tu asmenu pazhymi persona, kuri turejo sawo istorija, kad ir kokia ji bebutu. i guess nepakeiciamu zhmoniu pilnos kapines.
wiskas neatrode tajp tushcia ir baisu, kol wel nepamacew to juodo akmens, su ishpieshtu jame blyshkiu weidu, kuris kazhkada buwo shiltas ir artimas, ir tox sawas...at that second the past just seemd to scroll right through my eyes and my inside. i'll always keep those memories in my heart...