self analyzing
tushcias nusiaubtas kambarys, kazhkur silos gilumoje kuriame tamsu, shalta...visi lapai, kuriuose kazhkada buwo surashyta wisa taj kas swarbu, wisa taj, kuo tiketa ir wisa taj, ka wisa sawo gywenima norejau laikyti sawyje ir nepaleist..wisi tie lapai dabar guli pabire, kai kurie ju jau tushti. keista, kaip wiskas ka laikej 'gywenimo prasme' pasimirshta ir tampa banalu ir niekam nebereikalinga ir nebeswarbu. paskutiniu metu wis dazhnew sedzhiu to kambario kampe ir zhiuriu i tuos pabirusius lapus. daugew kazhka daryt atwiraj net nekyla noras. keista sawijauta spirteli, kaj pats po truputi pradedi suwokt kas wyxta, kaj pastebi sawo tokius shuolius i sawe. atrodo gi sedi kawinej su gerajs draugaj, su kuriais realej liudna but negali, wedi wisaj nebloga conversation'a, ir stajgi atkreipi demesi, kad ju balsu ir to ka jie sako nebegirdi, juz hodzhiai nueina kazhkur kitur, bet ne i tawe. pastebi kad sedi wel sawo kambarelio kampe, zhiuri i tuos lapus apshqiestus mazho degtuko, kuris jau nebeteikia jokios shilumos...