« Before the battle | Main | Ir pačios didžiausios kelionės prasideda nuo pirmojo žingsnio. »

Working late again...


"Plius, Tu visur reikalingas..."

Ačiū, mieloji, bet, visgi, taip nėra. Nepakeičiamų nebūna. Nepakeičiamų pilnos kapinės, as they say.

Working late again. Kažkokios firmelės pavėluotas kalėdinis banketas, kur tarp šokančių pagal idiotišką (gal kam ir patinka pop'so, kantri, estradinės ir dar bala žino kokios muzikos mišinys, man - ne.) muziką svyrinėja tie, kam alelis arčiau širdies, nei šokiai (Kad ir tie šokiai kažkokie keisti - banalių diskoninių judesių ir polkos mišinys), keletas labiausiai permirkusių jau užsikniaubė ant stalų ar fotelių, vieną iš kurių bendromis jėgomis bando pažadinti jo chebrytė (nelabai sėkmingai), renginio organizatorė firmos vadovė nervuojasi ir geria vaistus, pogirtis didžėjus pagaliau užleido normalesnį gabalą (nors šokančiųjų judesiai nė kruopelytės nepagerėjo), pagėrusios 'damos' ir šiaip fifačkos plepa apie ka nors tikriausiai beviltiškai nuobodaus ir visiškai pritinkančio jų visuomenės sluoksniui (I wonder - which one that would be - hopelesly-brainless-with-brightly-coloured-hair-and-a-rich-husband-having-*cough*-dames?) ir taip toliau. Kažkokia parodija, nevykęs bandymas sukurti šventinę ir laisvą atmosferą, tikriausiai tik per televizorių matytas klubines linksmybes arba kičinius kokteilių vakarėlius (Priklauso nuo to, kas žiūri. 'Klubinės linksmybės' paprastiems darbuotojams, 'kičinis kokteilių vakarėlis' firmos vadovams.), o juokingiausia tai, kad niekas nejuokauja, čia viskas vyksta rimtai.

Ir po šitą balaganą šmirinėjam mes - aptarnaujantis personalas. Besinervinanti Renata, blondinė nuo kojų pirštų iki ausų galiukų Loreta, kažkokia šiaip jauna naujokė, visko matęs Regimantas (su labai praskaidrinančiu nuotaiką linksmu būdu), gyvenantis vien darbu ir tūsais, o kitais atžvilgiais daržovės gyvenimą Donatas, ir aš. Na, savęs neaprašinėsiu, nesinori gadintis ir taip niūrios nuotaikos.

Tuščia savijauta, šalta, nuobodu, liūdna ir ilgu to artimo žmogaus, kuris savo rudaake šypsena atgaivintų nuotaiką. Plius noriu miego.

Oh well... that's life. Telieka darbas, o laisvais momentais (jų nemažai - kartais tiesiog nėra ką veikti, žmonės 'linksminasi' ir be mūsų pagalbos) atsispausdinti straipsniai iš aikidojournal.com.

Žmonės po truputį skirstosi, atsiras darbo. Patarimas - mokymasis - dalykas visai nieko, bet darbas aptarnavimo sferoje (konkreciai - idiotiškuose banketuose) as a side-dish - dalykas suknistas, neverta gaišti gyvenimo ir be reikalo kurti cinišką požiūrį į gyvenimą ir žmones (o taip tikrai vyksta ypač tokiuose renginiuose), geriau ilgiau paieškoti įdomesnio ir širdžiai mielesnio darbo. Pavyzdžių aplinkui - krūva. Tiktai aš, kažkodėl, turėjau įstrigti su prašymu padirbėti, nes trūksta darbuotojų mamos restorane, idiotiškam kažkokios firmelės pavėluotam kalėdiniam bankete, kur tarp šokančių...

Kas gali gerti tokią kavą, kuri verdama dižiuliuose puoduose iš dviejų ingredientų - kalno tirpios kavos ir n litrų vandens? Skonis kaip vandens, su kuriuo plovė padangas... Ir išvis, iš kur jie traukia tokius idiotiškus šiaip jau gerų dainų lietuviškus cover'ius?..

Comments

kaip per "dangų" išsireiškė šapras, baliuje turi būti tas, kuris rėki garsiausiai. gerų dainų idijotiški koveriai ir atlieką šį vaidmenį. melodija kažkur girdėja, bet originalių žodžių niekas nežino, todėl kažkas prištampuoja koverių ir vuolia.