Pavargau
Sėdėjom su kolega ilgą vakarą ir šnekėjom, juk pasirodo haliucinacijos mus lydi nuo pat mažens, tik mes to nematom, kol kas nors iš pašalies imasi tai įvardinti, kokios mintys apima stovint prie stogo krašto ar aukštai, balkone, kodėl prasilenkiant su priešais atvažiuojančiu automobiliu kartais noris staigiai pasukti vairą link jo, tiesiog pažiūrėti, o kas gi bus, be to nepasakai niekam, ir nepadarai taip, nes yra kažkoks jungtukas galvoje įmonrtuotas, bet technika juk genda...
psichijatrai turbūt, nustatytų kokią patologinę šizofreniją
apskritai medicina, pagrinde slopina pasekmes, bet negydo priežaščių, vis aplink tokie patys bejėgiai ir netobuli, kad ir kaip to siektų ar norėtų, bet tai tik mitas , šydas po kuriuo jie slepiasi nuo saves, nuo savojo baisiojo gyvulio...
Comments
pavyzdžiui aš visada apsvarstau galimybes ką nors nužudyti ir būti pati nužudyta. tarkim stovim su kuo nors ant upės kranto, ant tilto arba prie atdaro lango ir visada pagaloju kaip čia kolegą būtų geriau nužudyti: gal pastumti, gal griebti už kojų ir kelti, gal pirma į galvą duoti. po to seka mintys ką daryčiau, jeigu mėgintų mane nužudyti.
Posted by: Merė Raili | November 22, 2005 10:28 AM
viskas, brangioji mere, aš su tavimi po tiltu nebegersiu...
Posted by: enc | November 22, 2005 10:42 AM
O buna kai sedi ant palanges, 9 aukste, kai atidarytas langas. Pagalvoju, kad kaip butu lengva imt ir issokt. Tada taip automatiskai, sedu ant sofos, o langa uzdarau.
Bet buna geras jausmas :)
Posted by: irm | November 23, 2005 10:19 PM