" /> luddite: November 2004 Archives

« October 2004 | Main | December 2004 »

November 23, 2004

kas jei viskas yra ne taip?/?

kas,
jei tai ką mes tariamės aiškiai suprantą ir žiną, tėra tik mūsų bejėgiškas nesupratimas,
jei tai ką mes jaučiame esant tikru, tėra tik specialiai mums sukurtas simuliakras
jei tai ką manom turintys, buvo kažkada iš mūsų pačių begėdiškai atimta
jei tai ką sakom nuoširdžiai, kitiems tai skamba kaip apspjaudytas melas
jei tai kuom džiaugiamės ir mylim, yra kito sielvartas ir nepykanta
jei mums atrodo jog gyvenam, kai iš tiesų seniai jau esam mirę...

kas bus jei vieną dieną paiškės jog visa tai tiesa, o jeigu melas? :-/

November 22, 2004

[asm] Dvasingumo žygis po labanoro miškus

Na šiaip tai jis įvyko spalio vidury, apie jo epilogą, jau rašiau. na čia toks asmeniškas blogas įdomus nedideliam žmonių ratui, bet nuo to jo svarba nė kiek nesumenksta.
taigi pirmiausia dvasingumo žygyje buvo aplankytas sueurointegruotas europos centras.
tokia aikštės danga, ko gero yra tik prie kokio europarlamento, ar europos aikštėje vno, na o kažkas nusprendė ją pakloti ir vidury pelkių (dvasingumo 0, bo neautentiška ir sterilu :P):
europos centras 1.jpg

na o čia senasis europos centro žymeklis (akmenukas pirmame plane) (gan dvasinga, bo autentiška):

europos centras 2.jpg

toliau dvasingumo žygis driekėsi per raudesą (dvasinga, bo sužinojom raudesos istoriją, kurios čia neatskleisiu :P):

raudesa.jpg

o šio statinio paskirties raudesoje, nespėjome sužinoti, bo skubėjome patirti nematytus dvasingumus (taipogi dvasinga, nes paslaptis liko nesužinota):

raudesa 2.jpg

tuomi metu, patirtų dvasingumų gausa ir įvairovė, vertė trumpam sustot ir pailsėti, užkąsti (poilsis visada dvasingas):

drovuoliai.jpg
gamtoje visada užeina nenumaldomas noras ošti ir dainuot (dvasingumas ir dainos neatskiriami dalykai):

aura su armina uz raudesos.jpg

o vanduo kaip žinia traukia ir romantiškai nuteikia bet kuriuo metų laiku (labai dvasinga):

idilija ant liepto.jpg

toliau dvasingumo žemėlapy pažymėti stirniai, aplankome akmeninę bažnyčią (dvasinga bo akmeninga):

stirniai.jpg

randame neblogų kičo šedevrų (dvasinga, bo kičas pop meno varomoji ašis):

pamaldumas.jpg

belieka tik šių šedevrų kūrėjui (liaudies meistrui, kryžiadirbiui?!) palinkėti tik kuo geriausios kurybinės sekmės ir naujų dar neatrastų išraiškos formų :) (duplius dvasinga, bo tai liaudies menas, kuris gimsta savaime):

stirniai2.jpg

paskutinė dvasingumo žygio vieta - saldutiškis, prie bažnyčios su vietiniu gidu (dvasinga, bo gidas čionykštis, nusamdytas vietiniame alaus bariuke):

saldutiskio baznycia.jpg

senovė alsuojantys bažnyčios pamatų mūro ornamentai (perdėm dvasinga, bo mūras ir senovė visada būna sudvasinta, bent jau knygose):

ornamentas.jpg

na, ir pagaliau pertekę dvasingumu, atvykstame į dvasingumo after party vietą, kažkur tarp teletabių kalvų (teletabiai kaip žinia visada buvo dvasingi):

sutemos sodyboje.jpg

aha, o memorialinio muziejaus administratoriaus kažkodėl nesimato, laukimas...(dvasinga, jei laukiam):

aura su armina, indubakiai.jpg

na toliau kelios akimirkos iš vykusio vakarėlio (dvasingumu abejoti neverta):

prie peciaus.jpg

vilkų muziejuje, nakty:

abukeviciaus sodyboje.jpg

su klojimo teatro artistu:

linksmybes troboje 2.jpg

linksmybes troboje 3.jpg

linksmybes troboje 1.jpg

dušečkos šukuosenų šou ;):

aura ir dusheska.jpg

o kaip skanu buvo :D:

mhm skanumelis.jpg

na va tai tokie tie dvasingumo žygiai būva


November 9, 2004

Kromelis rudeny

Ar kas dar atsimenat šį kromely:
kromelis rudeny.jpg

štai kaip jis išrodo rudeny :[

November 2, 2004

naktinė sms poezija

Viena asaba ;) nakty atsiunčia eiliuotą sms, pabandau atsakyti tokiu pat būdu ir taip sms po sms gaunasi kaip ir eilėraštis. na ir kas, kad gal kažkieno tai eilės, na ir kas kad nesirimuoja gal, na ir kas, kad nėra hegzametro, svarbu, kad aplankė mūza :d...
o gavosi maždaug taip:

Eilėršatis apie lietų nieko tau nepasako
Vakaras violetinis lipa iš tuščio barkaso
Lietsargis švysteli, užgesta tartum žibintas
Praslenka šimtmetis valandomis padalintas
Bet eilėraštis apie lietų nieko nesako
Į rūdijančią sielą beldžias lašas po lašo


Lietus pats kalba mano lūpom
Ir išplauna susitvenkusias ašaras
Lietus mano lietsargis
Uždengiantis atvirą sielą
Lietus mano geras draugelis

Tai ne lietus ─
Kažkoks dezodorantas
Kasmet aštrėja kvapas,
Ir pripranta tilvikas
Prie moliuskų salsvo dvoko,
Lakštingalos plonai virš visko suokia.
Ir vargas tiems, kurie praradę klausą,
Tik smėlio šnaresio pakrantėj klauso


O vėjas vilioklis naktų
Jis bando nunešti mano mintis
Ir kviečia keliauti kartu
Plačiuoju paukščių taku
Galbūt pas tave o galbūt
Ir pas amžiną rudenį

Net ir laikinas laimės laikas
Man avansu išmoka pinigus,
─ po erdves kišenė draikosi
Jau rudens ženklai vandeniniai ──


Galbūt tai ir tiesa,
Tačiau atskaičius mokesčius ─
Meno nebelieka!

Atmintinai jau mokaus tave išlydėt,
Kad tau už lango, tenai,
Nebūtų nei gaila nei gėda


Na kam taip žiauriai???
Aš ne už lango ─ aš lange!
Kas ryt jaučiu pirštus tavus
Vagojančius rasotą mano stiklo kaktą

Vaikai kurie ne didesni už paukštį
Ir skraido savo sapnuose lyg paukščiai
Lengvais drabužiais virpindami orą
Drėgnuos delnuos suspaudę drugelius


Taip, tokiais mes gimstame visi,
Tačiau vėliau mums pakerpa sparnus,
O drugelius pasigliamžia žiema!

Į eketę tinklą meta,
Ištraukia ledo žuvį,
─ gal siekė tinklas tą metą,
Kur glūdi dingę ir žuvę?..