luddite

Viena asaba ;) nakty atsiunčia eiliuotą sms, pabandau atsakyti tokiu pat būdu ir taip sms po sms gaunasi kaip ir eilėraštis. na ir kas, kad gal kažkieno tai eilės, na ir kas kad nesirimuoja gal, na ir kas, kad nėra hegzametro, svarbu, kad aplankė mūza :d...
o gavosi maždaug taip:

Eilėršatis apie lietų nieko tau nepasako
Vakaras violetinis lipa iš tuščio barkaso
Lietsargis švysteli, užgesta tartum žibintas
Praslenka šimtmetis valandomis padalintas
Bet eilėraštis apie lietų nieko nesako
Į rūdijančią sielą beldžias lašas po lašo

Lietus pats kalba mano lūpom
Ir išplauna susitvenkusias ašaras
Lietus mano lietsargis
Uždengiantis atvirą sielą
Lietus mano geras draugelis

Tai ne lietus ─
Kažkoks dezodorantas
Kasmet aštrėja kvapas,
Ir pripranta tilvikas
Prie moliuskų salsvo dvoko,
Lakštingalos plonai virš visko suokia.
Ir vargas tiems, kurie praradę klausą,
Tik smėlio šnaresio pakrantėj klauso

O vėjas vilioklis naktų
Jis bando nunešti mano mintis
Ir kviečia keliauti kartu
Plačiuoju paukščių taku
Galbūt pas tave o galbūt
Ir pas amžiną rudenį

Net ir laikinas laimės laikas
Man avansu išmoka pinigus,
─ po erdves kišenė draikosi
Jau rudens ženklai vandeniniai ──

Galbūt tai ir tiesa,
Tačiau atskaičius mokesčius ─
Meno nebelieka!

Atmintinai jau mokaus tave išlydėt,
Kad tau už lango, tenai,
Nebūtų nei gaila nei gėda

Na kam taip žiauriai???
Aš ne už lango ─ aš lange!
Kas ryt jaučiu pirštus tavus
Vagojančius rasotą mano stiklo kaktą

Vaikai kurie ne didesni už paukštį
Ir skraido savo sapnuose lyg paukščiai
Lengvais drabužiais virpindami orą
Drėgnuos delnuos suspaudę drugelius

Taip, tokiais mes gimstame visi,
Tačiau vėliau mums pakerpa sparnus,
O drugelius pasigliamžia žiema!

Į eketę tinklą meta,
Ištraukia ledo žuvį,
─ gal siekė tinklas tą metą,
Kur glūdi dingę ir žuvę?..