loading

nerišliais smegenimis, vartotojiškos visuomenės vaikas papasakos...

Personalinė tolerancija, kaip leidimas žmogui būti kitokiu, manyti kitaip net jei tai kelia tau šiūrpuliukus, išgastį ar įniršį. Toks apibrėžimas man visad atrodė artimas, tačiau neįsivaizdavau kaip būti su baisiųjų šio pasaulio dalykų (fašizmo, CCCP, gejais, žydais ar masturbavimo) atstovais. Jei žmogus deklaruoja esas fašistas ar reikia nuo jo begti, mušti ar bandyti išspręsti tą jo giliąją, psichologinę problemą?

Geriau pagalvojus jo idejos prieštarauja tokioms "gyvenimiškom" ir esminėms mano asmeninėms vertybėms. Reika nuo to gintis? Sakau, "taip" bet ne pasirašau auklėti, griauti ir kariauti, prikišdamas kitam asmeniui savo pasaulį. Nereikia drovėtis to, kad bijau ir esu fobas - baimė naturalus refleksas, noras gyventi.

Ir kokia turėtų būti mano gynybos taktika? Juk, netalžysiu kitam snūkį, vien dėl to kad bijau. Norisi deklaruoti "Aš gerbiu kitą žmogų ir jo pasirinkimą, bet stebėsiu, kad tas nepradėtų smurtauti". Iš tiesų, tai tėra vienintelis, man įsivaizduojamas, būdas. Jei sakyčiau "kad tas neperžengtų kažkokios ribos", teigčiau, kad remsiuosi tomis pačiomis savo (ar mano visuomenės, valstybės, pasaulio) vertybėmis ir vėl sugrįščiau prie pradžios.*

Nebūtina visų mylėti, pritarti visoms idejoms, todėl ir pasilieku sau galimybę bijoti, nekęsti, tačiau neimsiuos skriaudos, dėl savo įsitikinimų.

Čia dėrėtų paklausti, ar pati skriauda yra kažkas totaliai suprantamo ir vienodo visiems? Esu linkęs tai suprasti, kaip prievartą ar laisvos valios suvaržymą. Kiek reliatyvi yra laisvės samprata, galvokite patys.

Kodėl pradėjau? 1, 2, 3

Tuo tarpu taip pat nevertinu kaip skriauda, savo nuomonės, įsitikinimų viešą reiškimą. Ypač tai yra gerai, kai suinteresuotos grupės neleidžia vienos tusofkės demontracijai tapti propaganda ir pateikia pademonstruoja alternatyviąją nauomonė.

* Be abejo, kad egzistuoja prevenciniai veiksmai - visi jie tenka mano atsakomybei.

Posted by Loading at 10:41 PM | Permalink

Kviečių visus užsiregistruoti ir naudotis. http://www.wikitimes.com/skolink

Ideja paprasta: žmonės įkrauna informaciją apie knygas, įrašus ar filmus, kuriais galėtų pasidalinti, patys skolinasi, bendrauja. Žodžiu šiokia tokia duombazė.

Labai tinka tiems, kas negali įpirkti įdomių knygų, tiems kam knygos stovinčios ant lentynos neteikia džiaugsmo. Taip pat, manau, patogu keistis ar dalintis (aišku, su patikimais žmonėmis) brangiomis angliškomis knygomis ar pan. Man asmeniškai, ten trūksta kompiuterastiškų knygų.

Posted by Loading at 7:40 PM | Permalink | Comments (3)

Save man patogiau suvokti, -sarkastiškai rašo Berlias, - kaip kitus prievartaujantį jų pačių labui, dėl jų, o ne dėl mano naudos. paskui aš pareiškiu, jog geriau už juos žinau, ko jiems iš tikrųjų reikia. Iš to peršasi svarbiausia išvada, - kad jei jie būtų tokie pat protingi ir išmintingi kaip aš ir savo interesus suprastų taip, kaip aš juos suprantu, tai neturėtų man priešintis. Bet galiu užsimoti ir žymiai daugiau. galiu pareikšti, kad jie iš tikrųjų siekia to, kam, būdami tamsuoliai, sąmoningai priešinasi, nes juose glūdi "slapta" esybė - jų paslėpta racionali valia ar "tikrasis" tikslas - ir tenutuokti jų varganas empirinis erdvės ir laiko "aš" (nors tam prieštarauja visa, ką jie atvirai jaučia, daro ir sako); ir kad ši vidinė dvasia yra vienintelis "aš", į kurio norus būtų verta atsižvelgti. Priėmęs tokį požiūrį, įgyju galią ignoruoti faktinius žmonių ar visuomenės norus, šantažuoti, engti, kankinti juos dėlei jų "tikrųjų aš" ir jų vardu, būdamas visiškai įsitikinęs, kad nesvarbu koks būtų tikrasis žmogaus tikslas, - laimė, pareigos atlikimas, išmintis, teisinga visuomenė, savęs realizavimas, - jis turi būti tapatus su jo laisve, su jo "tikrojo", nors dažnai nugramzdinto ir visai nebylaus "aš" laisvu pasirinkimu.

Iš Evaldo Nekrašo "Filosofijos Įvadas", cituojant I. Berlin, "Dvi laisvės sąvokos, Vienovė ir įvairovė"

Posted by Loading at 11:16 AM | Permalink | Comments (1)