Išeiginės penkios, darbo dienos dvi.
Referavau straipsnį, atminčiai truputis savų ir įsisavintų minčių:
... Šiandien, kaip neseniai suratau, jau ir tokie jauni bebūdami esame pernelyg sudėtingi, kad mūsų mintys būtų bevertės – kiekvienas per filmus, knygas, radiją, televiziją, gatvėje gavome jau keletą kartų daugiau informacijos „už mus pačius“ (už kiekį saugomo mūsų DNR). Manau, tik rašydamas gali pilnaverčiai iš visos žinomos informacijos sudėlioti jausmų, logikos, motyvacijos paveikslelį...
...Rašykime, kad pašiurpintume ir atsimintume, kokie buvome...
..Ar šiolaikinis paauglys-mano bendraamžis nori pasakyti: „Štai aš! Duokite premiją!“ Dar iš kolegų, internetinių dienoraščių rašytojų, girdėjau „Toks/tokia aš šiknius/sterva! Noriu kulkos!“. Gal mes prašyte prašomės būti vertinami, komentuojami, užjaučiami mylimi, diskutuojami? Ar ne laikas veržtis į kitų pasaulių atveras duris ir dalintis patirtimi, vaizdais, žmogiškumu ir žiniomis? Manau, taip, pradėkime gyventi minioje, akis į akį su kiekvienu...
...Štai mintys mano draugams: „Suraskite kur darytumėte daug daug laimės ir visos išeiginės bus jūsų – visos septynios. Atsiverskite ir bendraukite, taip mes mažiau klysime!...
Comments
ee, tu ant stervu nevaryk. Cia visi save labai myli ir gerbia.
Posted by: opit | February 3, 2004 7:11 PM
opit, turbūt vienintelė nesterva esi šiam suknistam pasauly. džiaugiuosi už tave
Posted by: mentolis | February 3, 2004 9:07 PM
opit nevarysiu, ir stervomis nieko nevadinu, tiesiog toks citavimas:) vistiek va taip pabandyti save kažkaip įvertinti šaukte prašosi vertinimo:) kaip ir rašiau: " Gal mes prašyte prašomės būti vertinami, komentuojami, užjaučiami mylimi, diskutuojami?" :) reikejo prirashyti dar nekenciami kad butu neidealistishkiau:) IMHO
o myleti save gerai, bet tik ne per daug.
o šeip visiškai pritariu mentoliui
Posted by: Максим | February 3, 2004 10:25 PM
o aš manyčiau, kad tai gali būti ne vertinimo prašymas, o tai apie ką šnekėjo 77 punks- savisusinaikinimas, tik tada tai buvo jis daugiau išorinis,gaivalini, o dabar, labiau apmastytas, ir kryptingas, ta prasme kiekvienas pasirenkame susinaikinimo kelią, ir jo eigoje jį analizuojam, dalinamės patirtimi....
panašiai oldous huxley, ekspewrimentavo su savimi, drugsasi ir pojūčiai, kol vieną dieną prėjo susinaikinimo išvadą, samoningo susinaikinimo (nu čia mano hipotezė) aš nežinau tai tik hipotezė, bet kas gali pasakyti, kad ji netikra
;-/
Posted by: luddite | February 4, 2004 7:16 AM
Matot, kas nenori demesio, tas neblogina, o cia visi rekiam vienas per kita ir metomes linkais. Tox ekshibicionizmas truputi ;)
Posted by: opit | February 4, 2004 10:48 AM
liuddite: deja, nežinau tų 77 pankų teorijų, jei duotum kokį linką į skaitalą būčiau dėkingas... o šeip aš manau kad betkoks susinaikinimo polikis kyla arba iš moralinio konflikto, arba emocijų pertekliaus...
tiesa, ne visai gerai tave supratau, jei susinaikinimas, tai asmenybės ir individualumo praradimas tai vargu... jei asmenybę ir individualumą (IMHO) lemia turimos infos kiekis tai kiek skaičiau yra tokia problema kad greitai bus tiek informacijos, kad žmonės tiesiog negalės aprėpti interesų sryties naujienų.
opit: tu teisi:) 100%
Posted by: Максим | February 4, 2004 2:47 PM
kokios ten teorijo, aš nesigilinau, bet ar verta, manau teiginy NO FUTURE esi girdėjęs, o ta jis gi ir atėjo iš 70tų, nzn čia gal cinikas daugiau ką žino, jis ten punkas, buvo ;...
o dl antros dalies tai galima ilgai ir įdomiai/neįdomiai filosofuoti..
pasakysiu tik tiek, aš manau, kad kartais turima info gali tave vesti į susinaikinimą ir indivdualumo praradimą..
o informacijos visada buvo per daug, žmogus atsirenka, kiek ir kokios jam reikia, vienam gal ima zaparai, kad jis tos info nespės suvirškinti, o kitas visai nesiparins dėl gaunamos info kiekio, bet ar jie skirsi vienas nuo kito?
Posted by: luddite | February 4, 2004 4:02 PM
:) visvien nesuprantu kaip daugiau infos gali vesti į susinaikinimą, bet pritariu kad niekuo neskirsis
Posted by: Максим | February 4, 2004 4:12 PM
nu pabandysiu dar paaiškinti nors ir tingiu :)
įsivaizduok, turi tokį kiekį ir tokios info, jog perpranti visą ko beprasmybę, vat ir tada gali susišviesti išeitis - susinakinimas, nu čia gal ir sektantiškai skamba, bet gi tox variantas įmanomas?
o atominė bombos sūkūrimas, ar tai ne žingsnis link susinaikinimo? o tam, kad ją sukurtireikėjo sukaupti nemažai info...
Posted by: luddite | February 5, 2004 7:31 AM
ačiū, kad įveiki save:)
Manau, tavo aprašytas variantas imanomas, bet labai priklauso nuo žmogaus kuris viską perpras... beto viską perprasti neįmonoma, bet tai kiek suprantu yra ne esmė...
Atominė bomba yra ginklas, juo galima nepasinaudoti. O atominė energija pavista elektros energija yra tiekiama ligoninėms, mokykloms, policijai ir kariominei - (bent teoriškai) turinčioms užtikrinti žmonių daugejimą, o tai reiškia žmonijos plitimą, bet ne susinakinimą. Kuo daugiau žinių, tuo daugiau žmonių...
beto nesuprantu objekto teorijos... kalbama apie žmogaus susinaikinimą ar žmonijos?
Posted by: Максим | February 6, 2004 2:14 PM
Nu atomine energija, tarkim, nerelevantiska, daiktai patys is saves blogi nebuna.
ok.
bet Kamiu(berods) sake, kad vienintele filosofine problema yra savizudybes - ar vertas gyvenimas to, kad ji gyventum, ar ne. Ir jei galvoji, galvoji ir prieini isvada, kad ne, tai kas tada? Susinaikinimas.
"Kovos klubas", nezinau, kodel dabar atejo i galva, atsimenu, kazkada ir del to gincijomes, bet ten tas susinaikinimas siek tiek kitoks - ne saves kaip zmogaus, o kaip daiktais apsikrovusios/darbe uzsikrususios butybes. Kad to atsisakytum, reikia pabandyt pasiekt dugna, bet tai ne susinaikinimas, vienok. greiciau priesingai.
(Ir griztant prie temos) Informacija nera absoliuti vertybe ir geris, imho.
Posted by: opit | February 7, 2004 9:49 PM
hm... dar savižudybei yra dar svarbus prieraišumas: jei tave kažkas šiamgyvenime myli, tu kažką myli, miegaujasi kažkuokiu gyvenimo teikiamu malonumu, kad ir koks gyvenimas būtų beprasmis jis tau bus netuštus, ir nebus savižudybės (jei žinoma sprendimą priimamas ne per kelias sekundes) IMHO ir mano atvejejas.
Xei... supratau tą susinaikinimą :) jei problemą žmogui sudaro visas jo gyvenimas, tai toks "susinakinimas" visai į temą ir yra problemos sprendimas:) susinaikinimas - naujo gyvenimo pradžia... tik kodėl kovos klube tai pavirsta kova su visuomene, o ne savo pasaulio keitimu, nors tai irgi išeitis:) teisingiai?
Absoliuti vertybė ir gėris yra laimė, imho. Informacija tampa 2 lygio (ar antra) mainų priemone (pirma pinigai), o informacijos išdirbimas, gavimas, saugojimas, prieinamumas gali pasitarnauti ir laimei, ir nelaimei.
Beje, opit, dar ne siutina mano mokyklos, ligoninės, vandentikų tinklai:)???
Posted by: Максим | February 8, 2004 2:24 PM
>jei problemą žmogui sudaro visas jo gyvenimas...
nu, kaip ir sake dede Stalinas - nera zmogaus, nera problemos :)
kokie tinklai ka nesiutina?
Posted by: opit | February 8, 2004 6:16 PM
gerai, gerai - ne gyvenimas, o kasdienybė.
Posted by: Максим | February 8, 2004 7:27 PM
chill
Posted by: luddite | February 9, 2004 7:56 AM