Žalias Tauro kalnas
Vakar buvau su klase Taure... Pirmą sedėjom Cvirkoje po to buvom išyti mentų pasirodymo (55 žmonės - gaila iš mūsų klasės tik kokie 13)... nežinau - turbūt senai buvau ant šio kalno - žvigtelėjau į Vilnių ir nustelbau - Dangus buvo skylėtas, o šviesa skyrė miestą į dvi puses: toliau už upę ant pastatų gulėjo šešėlis. Naujeji dangoražiai atrodo kai žaisliniai ir labai tolimi - pilkai-melyni, pilkai-žali - jie stovi virš ir prieš visą miestą: baltupius, ladynus, centrą, užupį, olandų gatvę - namukai, daugiabūčiai, keliai, bėgančios mašinitės, trulai, autobusai ZMOGELIUKAI...
Kiek pagalvojau daug žmonės pastatė, kiek sukūrę ir kaip mes tuo naudojames... be nustabos, be klausimų, be besižavėjimo - tai beveik mum nesvarbu.
Gera taip kartais pakilti virš kažkuo ir pagalvot apie jo istoriją ir svarbą kasdieniškam gyvenimui: pvz. pagalvoji kas yra tas "санузел", uždarydamas dangtį, ar įkalinta ugnis, apdeginus ranką karščiu nuo dujinės viryklės.
"Велика Россия, а отступать нам некуда: позади Москва!"