grinduko para
..prasidėjo šeštadienį, be penkių vienuolika a.m., kai pabudau. tvarkingai, ir karštai, nes besiguldamas nepasivarginau nusiimti džemperio.
tai buvo blogai, nes per penkias minutes išdygti prie rimi - rimta parkė. tai skambinau dariams, ir jės, jiems panašios problemos, finale - šiek tiek nukeliame susitikimą. šiek tiek pasrebiu pridirbto vakarykščio, mandagiai palieku jį koležonokams ir buitiniams sugulovams, išsivalau dantis ir varom.
pradžiai - myžalas ff ir balto. kad ant miego trauktų. deja, pastarasis taip ir neateina. grinduką keičia cardigans, neurosis keičia grindukas, vienas vienintelis (!) šlapinimosi/kavos seansas, pyst, siena, premium polska kelių, ir štai, Baltstogė pasitinka įprastinėm reklamom nesveikas kiekiais. beje, viena ypatinga - che gevara santa claus!
laukia linksmybė su žemėlapiu ir vietos ieškojimu. darius failed, iš kažkur nurašė visai ne tą adresą. viso labo kažkokia troba su šiukšlių krūva kieme. visai ne tai. tada randame esminio objekto plakatą ant stulpo, sušviečia teisingas adresas.
tada dar lieka viską sudėti į vietas, t.y., nuvykti tuo teisingu adresu. o jis bala žino kur. sprendžiame komunikacijos problemą. kad su čiabuviais reikia pakomunikuoti - akivaizdu. o lenkiškai nemokam. o dar kokie mes kuklūs.. aš iškart į krūmus. kaip bailys koks. su dingstim kad negėręs, tai nedrįstu. bet tai kad tiesa. tuo metu taip ir buvo, nuoširdžiai.
ir va taip man besiparinant hipišku š, domas su darium užmezga kontaktą. kryptis aiški.
su mano(!!) nepakartojamais(!!1!1!!) navigaciniais sugebėjimais neužilgo pasiekiam vietą.
čystai saulėtekis. tik gražesnis apipavidalinimas. pastatom siviką. kluban. čystas a.a. pepsi zet. tik prie įęjimo medinis stumbras, pure as natural. o rūbinėj pasikabint skudurą - 1 zlotc.
apsiuostę - tenkint kiauliškų genų. paėst, pabyčint. tai akivaizdu ir neaprašoma. be to - typical. picerija, kelios parduotuvės, "jei jau lenkijoj, tai ir geriam kažką ko pas mus nėra", balzam vilenskij, 45%. žvilgt etiketėn prieš pirmą sriūbtelėjimą - "pagaminta vilniaus degtinėj, pagal sobieski užsakymą". pataikėm. sriūbt sriūbt, ir lendam šaršalan.
kietos muzikos gerbėjų ne per daugiausia. ir daugumai jų - per 30 iš pažiūros, o lašiniai nesukišti į kišenes. kokie šeši cd ir skudurų kromeliai irgi nuteikia egzotiškai. "bobų beveik nėra, o ir tos baisios", sako kolega. bet vėliau pamato vieną simpatišką. laura kažką ten su anglais, mėtosi žodžiais. dieve, kokie seniai, galvoju. po to akurat - sako, jiem per keturiasdešim. tuotarpu griebiam alų už šlangos ir įvyksta pirmosios degustacijos.
po gal trečiosios, pagaliau pradeda kažkur kažkas grumėt.
pirmi - kažkokia vietinė grindukas. sėdim ir byčinam. visgi į galą nueinu užmest akį. šiaip sau. visi su baltom maikėm, aptaškytom (spėju) raudonais dažais. originalu! ai, atmenu, juokingas pavadinimas - the growling stones, berods.
baigias bokalas. neveltui 0,4 litro, o gal ir dar mažiau. išmokstu pasakyti "jedno pivo". o mane išmoksta suprasti, kai taip sakau.
tada, sako, defo. Desecration. anglai. volosati. stiprai varo, true deč mytal (gal dar ir technikal). galvoju gal porą hedbengų padaryt, bet suvokiu kad geriau jau nedaryt, jei apie tai galvoju. tai turi savaime vykt? antravertus, volosų reikiamų neturiu. galų gale gi tai debilizmas. dar neįtiko gitaros saundas. turbūt mytalistams jo tokio (kakalo, kliurkos, smėlio, purvo, vadink kaip nori) reikia, ir visiems zajebys. man enlabai. bet tai visumoj smarkiai pakapojo. sujaudino.
alaus. suvokiam kad yra ir kitokio, nei tas žalia etikete "lech". pasirenku "tyskie", ko pasekoje suvokiu, kad jis lošia.
treti lenkai varšafski, kurių logo man visai prikis pasirodė. pėdinu vėl užmest akį. visiškas š. lyg lenino prospektas grotų su grinduko nustatymais.
perku iš domo zlotų. reikia alui gi, nu. kažkelintas tyskie.
iš kažkur atsiranda jaunas mitalysčiukas, lietuvis. mes, aišku, wtf? jis, "ai, mama lenką susirado, taip ir gavosi". nuniekosau. bialystoko lietuvis, haha. dar labai juokingai, be kita ko, klausia mūsų nuomonės apie grupę "diktatūra". mandagiai pasakom savo nuomones.
tada laikas Jiems. Jie ruošiasi. laksto, parinasi, čekina, ir viską ten. publika byčina, klega.
nu ir groja. aprašinėt neaprašinėsiu, bet geriau nei turboreanimacija, blogiau nei dillinger escape plan. man labai patinka.
net pats nepastebiu kaip padarau porą mažų hedbengų. debilas, galvoju. tada šoka mintis eit papist pogo, bet save įtikinu kad tingiu, ir kam to išvis reik. taip ir padarau.
baigia, avijaučių banda prašo dar, seniai pasirašo. pagroja dar. ir jau rimtai eit taškytis užvaldo. bet, aišku, tada jie baigia, ant zapadlo. lieku nepisęs, taip sakant..
tada galiakas. atsisveikinima su diedais -> kažkas tipo "oh yes, maybe next year". čia apie kvietimą pagrot pas mus. tada pasakau kad man jo vokalas ypač labai patiko (nes rimtai, taip ir buvo), ir dar kažkokią girtą bybę. jis mandagiai sužvengia. byebye.
cepas sako, kad jam "tas lietuviukas labai patiko". jamame jį už pakarpos ir vedamės pagirdyt. taip tiesiog, in your face. susigrūdam į tačkę, galan 4se, ir pilam vodkę. tiksliau, ta patį anksčiau nugertą balsam vilenski. baigiasi labai greitai. pavėžinam šiltą bachūriuką link namų, išmetam, ir sukam savon pusėn. aš tuo tarpu dar kliedžiu apie kažkokias debiliškas kebabines. galų gale spjaunu, ir nutariu susikaupti kūrybinei veiklai bei savianalizei. tai pavyksta.
pabundu jau matyt kažkur prie kauno, nes degalinės padavėja nesupranta netašytos lenkiškos kalbos su baisiu akcentu.
tada dar truputis meditacijų, ir žiū, einu jau krasnūchoj. švinta. žiebtuvėlis nebeveikia. pyyysdietz. para baigėsi. taip taip, apgavau, nepilna tai buvo para.
išvadas. tripą užskaitau. prasiblaškymas pavyko. viskas virtualiai išvirto į ne vieną, o kokias keturias paras, taigi, penktadienis rodos lyg buvo maždaug antradienį.
geros karmos gauta, peno apmąstymams irgi.
ačiū skardinės kolegoms!
labanakt, ir žiūrėsim kas čia bus toliau..