liniųks

Štai, po neilgos pertraukėlės ir vęl sugalvojau čia parašyt.
Nei iš gero nei iš blogo gyvenimo.
Iš tuščios galvos, tęp sakant. Tikiuosi, ne.
Ir turbūt tikrai ne dėl to, kad šiandien/šiąnakt (gi šeštadienis, čiūješ?!!1!? ) nuo blaivumo net kalatoja - rimta!
Ir ne dėl to, kad vakar naktį, kol raugėjau rimtu viskiu, degė kiaušinis, su visu puodu, jau ne pirmąkart gyvenime.
Ir kad to nebėra, na beveik, o manęs dabar ten nėra.
Arba kad nevirškinu/nerašau/bet gal kartais ir paskaitau blogų apie browsinimą ir apie mokslines naujienas, nes nerdai yra fuu.
Ir nieko tokio, kad kai kieno išgirtasis filmėkas buvo visai toks šūdas, manding, ką tik sugadinau jam pusantros valandos pigaus savo gyvenimo.
Ir nesistengsiu, kad čia nesigautų _dvasinė tryda_, ar kad kažkas gautųsi.
You know the way we are.

Taigi, ačiū visiems debilams, kurie bent kažką. Sudie ir iki pasimatymo ten kur ir visada!

Su meile.