« liūdesio skonis | Main | Dūmas »

Kai nebereikia nieko

Niekada gyvenime nenorėjau jaustis taip, kaip jaučiuosi būtent dabar, kai atrodo paprastų paprasčiausias žodis ar akių užmerkimas atrodytų tikra palaima. Ir visa tai dėl ko? Tikriausiai tik dėl pačio savęs..juk visada vilioja ta geresnio gyvenimo vizija, tas laimės žiburys nuklotas žmonių, virtusių akmenimis kūnais...