vertalai // virtualiųjų asmenybių teorija

Iš: Мэри Шелли, Перси Шелли - П А У Т И Н А, originalus tekstas čia.

1. Sugalvokite koncepciją. Ruošdamiesi kurti virtualią asmenybę, nutarkite, kam ji reikalinga. Ar turite idėjų, nuotaikų, kurios išsiskirtų iš tų, kurias jau išsakėte? Neišmintinga kurti virtualią asmenybę tik tam, kad ji transliuotų jūsų kasdienes mintis - po jomis galite pasirašyti ir savo vardu.

2. Svarbiausia - vardas. Sakoma, kad apetitas kyla bevalgant. Netiesa. Apetitas kyla, pamačius restorano iškabą. Štai keli vardai:, "Almantas Balandis", "Aušrinė Marija", "Maironis". Jaučiate, kaip vardas nulemia... praktiškai viską? Dauguma žmonių neskaitys straipsnio, kurį parašė "Jonas Mačiulis". Tad rimtai atsipalaiduokite ir pagalvokite, koks turėtų būti jūsų virtualios asmenybės vardas? Pasirinkus vardą, visa kita (pradedant noru įžeisti bičiulį, baigiant sunkiais psichiniais negalavimais) ateis savaime.

3. Kurkite unikumą. Stenkitės, kad jūsų virtuali asmenybė būtų nepanaši į kitas. Iš esmės, būtent tai apsprendžia, ar jūsų virtuali asmenybė yra tikra asmenybė. Kiekviena nauja virtuali asmenybė turi paneigti arba papildyti ankstesnių virtualių asmenybių (arba net ištisų jų kartų) kūrimo principus. Naudokite inversijos metodą: išskirkite bendrą principą ir naudokite jo priešingybę. Pateiksime paprasčiausią pavyzdį.
Stereotipas (senas principas): virtualią asmenybę kuria vienas žmogus. Visą asmenybės gyvavimo laikotarpį būtent jis yra vienintelis jos "šeimininkas".
Inversija (naujas principas): virtualią asmenybę sukuria ir valdo grupė žmonių arba valdymas kaskart perduodama vis kitam "šeimininkui".

4. Neišradinėkite dviračio. Visos didingos virtualios asmenybės jau buvo sukurtos. Pasidomėkite literatūriniais pavyzdžiais, ypač iš XVIII - XIX a. Anglijos ir JAV. Du pagrindiniai archetipai aprašyti viename iš Edgaro Po apsakymų: beprotiškai žavi fatališka moteris, kurios veido niekas nėra matęs, ir vyras - nesugaunamas kilnus plėšikas. Yra ir kitų klasikiniai tipažai. Remkitės vienu iš šių archetipų ir vystykite jį. Jūsų užduotis - kad tai būtų gyva, veikianti asmenybė, o ne plokščias personažas iš knygos.

5. Prisiminkite Stanislavskį. Susiliekite su savo virtualios asmenybės vaizdiniu, kalbėkite jos kalba. Niekada negalvokite, "Po šiuo savo pasisakymu pasirašysiu Baskervilių šuns vardu". Galvokite taip: "Ką pasakytų Baskervilių šuo, atsidūręs mano vietoje?" Svarbu viskas - jūsų personažo visuomenės sluoksnis, jo religija ir ligos, jo skonis ir braižas. Priimkite šiuos apribojimus kaip sienas, tarp kurių jūs turite jaustis kaip namie ir užmiršti duris.

6. Neperkaiskite. Jei jūs laisvai įsijaučiate į savo virtualios asmenybės vaidmenį ir lygiai taip pat laisvai nusimetate kaukę, o taip pat niekada nesusipainiojate ir visada prisimenate, ką darė jūsų virtuali asmenybė, sveikiname: tai - šizofrenija! Rekomenduojame išsirinkti sanatoriją švelnaus klimato juostoje - Bachčisarajuje, Baden-Badene, Borneo saloje.

7. Tikra galia slypi smulkmenose. Atsiminkite, kad kečupas - baisiau nei heroinas. Jeigu Maskvoje netikėtai dingtų visas heroinas, kentėtų tik keli narkomanai, o jei tai būtų kečupas... įsivaizduojate, kas atsitiktų?! Todėl nesistenkite būti ekstravagantiškas - genialu tai, kas paprasta. Išmokite aplipdyti savo virtualią asmenybę natūraliai išsprūstančiomis detalėmis. Tarsi netyčia, nupasakokite, kaip atrodo Karmėlavos kapinės, pavartokite vietovardį "Slabotkė" - ir štai jūsų virtuali asmenybė jau asocijuojasi su vietovėmis, kur pats niekada nebuvote. Taip pat galima ją susieti su tam tikra profesija, amžiumi ir galybe kitų dalykų.

8. Jūsų darbai - jūsų įrodymai. Nesistenkite įrodyti savo virtualios asmenybės tikroviškumą kokiais nors "dokumentiniais įrodymais". Aukštųjų technologijų laikais nieko neapgausite "sąžiningai nuskanuotu pasu" ar "unikaliu elektroniniu parašu". Bet jeigu jūsų virtuali asmenybė nuolat iškrečia ką nors įspūdingo - tam nebūtinai reikalingas talentas - stebėtojai nesuabejos jos egzistavimu.

9. Nerizikuokite. Sakoma, kad kiekvienas žudikas grįžta į nusikaltimo vietą. Virtualios asmenybės kūrėjui dažnai kyla pagunda pačiam išlįsti į dienos šviesą: padiskutuoti su savo asmenybe, kartu su kitais pasidžiaugti jos pasiekimais. Atsispirkite šiam norui - nesikarščiuokite be reikalo. Taip pat neįsitraukite į ilgas diskusijas su keliais žmonėmis vienu metu, nesivelkite į sudėtingus santykius, apipintus pažadais. Kartais virtualios asmenybės tylėjimas, jos netikėtas dingimas yra žymiai naudingesnis pasirinkimas, pabrėžiantis paslaptingumą.

10. Venkite atskleidimo. Anksčiau ar vėliau tikrai prasidės bandymai atskleisti jūsų virtualią asmenybę, todėl geriau iš karto kontroliuoti šį procesą. "Atskleiskite" savo virtualią asmenybę pats - laiku nuspėkite galimus puolimus ir užbėkite kitiems už akių, sušvelnindami smūgius ir nukreipdami juos toliau nuo virtualios asmenybės. Subtilesnė suktybė - kartu su virtualia asmenybe kurti ir virtualų jos atskleidėją. Net jei viena iš šių dviejų asmenybių bus atskleista, jūs tebevaldysite likusią ir turėsite nugalėtojo alibį. Galima naudoti ir sudėtingesnes atsitraukimo schemas (žr. 3 punktą apie perdavimą kitam "šeimininkui").

11. Buvote atskleistas? Nenusiminkite! Laikykite tai repeticija, juodraščiu. Išanalizuokite klaidas ir imkitės tobulesnės virtualios asmenybės. Jūsų idealas - virtuali asmenybė, kuri tebegyvens amžiais net tada, kai jūsų gležnas kūnas, atidavęs jai visą savo laiką ir jėgas, supus karste.

12. Laiku apsižvalgykite. Silpna asmenybė niekada nesukurs stiprios virtualios asmenybės (atvirkštinis variantas negalioja). Jeigu jums pavyko sukurti stiprią virtualią asmenybę, galbūt verta išbandyti save ir kitoje kūrybinėje veikloje: šuoliai su uždelsto išsiskleidimo parašiutu, kalnų bičių veisimas, darbas vaikų darželyje.

13. Niekada netaikykite visų šių patarimų vienu metu. Išsirinkite kelis, pavyzdžiui, vien lyginius arba nelyginius. Ar penkis - septynis atsitiktinius patarimus. Atsitiktinius skaičius tarp 1 ir 12 galite sugeneruoti rankiniu laikrodžiu.

Posted by kachiba-chan at May 7, 2010 2:04 AM