iskra

Visiška harmonija ir kelio ilgesys.

O akyse kasdieną vis iškyla:

aplinkui viskas languota ir aš važiuoju senuoju Cepelinu pro kepyklą pusę devynių.
vakarinės pamainos darbo rezultatas - plaukai įsigeria šviežios duonos kvapo.
duona patepta sviestu ir pabarstyta druska.
aš muzikos greičiu lekiu per nesavos šalies kaimelių gatves.
rytą stebiu kaip kyla saulė prie Paryžiaus ir valgau paskutinį juodos duonos gabalėlį.
taškausi baloje Luvro aikštėje.
bučiuojuosi ant tilto 6 valandą ryto, po Frankofoniškų naktų kaip jie..
.
statau pilį ir dekoruoju ją kriauklėmis rinktomis potvinio metu čia:

(c) Lars Messmer

namai kvepia švarių skalbinių gaiva.
miegant nugarą glosto vėjas.
O aš srendu virš kopų ir dievinu gyvenimą.

Pilnatvė ten.