ar tau taip būna, kad vos įsijungus radiją išgirsti tavo nuotaikos atkartojimą?
ir visai nesvarbu, kad net nežinai kas kitame eterio gale dainuoja..ar kas šiuo metu valdo playlistą.
tiesiog. jauti tą patį, kas grojama. aha aha.
o šiandien aš pusdienį glazūravau..ir žinai. man patiko;). pirmą kart turbūt mėgavausi šiuo procesu, nes laikas tikrai ištirpo. net nepajutau, kaip dieną pasiglemžė vakaras. ir nesvarbu, kad ji buvo drėgnoka.
šiandien norėjau būt graži.:D:D keistas noras sakyčiau. na tiesiog. norėjau būt tokia mergaitiška su gėlėtom akytėm ir plevėsuojančiu sijonėliu.
aha aha.
ir turbūt buvau tokia. nes taip jaučiausi. kaip taškeliai ant žydros pagalvėlės.
aha aha.
bet išties visą dieną mano mintys sukosi apie muziką..apie Dobrovolskį ir šiaip..
ir žinai. nuėjau aš jo paklausyt.
ir dabar jaučiuos lyg vis dar klausyčiau jo išgaunamų garsų ir sąskambių.
taip taip.
o kai ėjau. ėjau namo. tai prisiminiau kaip ankščiau mokėdavau tyliai ir nepastebėtai atsirasti ir lygiai taip pat pradingti. ir tada pagalvojau, kad gal vis dar tai moku. gal.
aha aha.
ir kažkaip jau visai nesvarbu pasidarė, kad kojeles sopa. na ir kas? sopulys mano draugas. taip taip. tik taip suprantu, kad esu ne viena. tikrai ne. skausmas man nepriklauso. ir jis net nėra mano dalis. tai draugas atkeliavęs pas mane prieš 72 dienas. taip taip. ir mes taip susidraugavom, kad jis net nesiteikia keliauti ten iš kur atėjęs. nieko tokio. kada nors, kai visai jis pabos aš jam nubraižysiu žemėlapį namo.
o gal net nereiks.
gal jis išmoks taip staiga pradingti kaip atsiradęs. ir aš to net nepastebėsiu skaitydama užrašus ant vitrinų. kaip nepastebiu daugko.
mhm mhm.
gal kartais ir nereikia pastebėti.
sako girdi ką matai. matai ką girdi. mhm.
o šiaip pagalvojus..tai
šekspyro sonetai.