desember 9, 2007
bet.
dažnai nesuprantu procesų kurie vyksta. bet jau nebesistebiu tuo, kad nesuprantu.
kažkada rašiau čia, bet viskas išsitryne. staiga dingo interneto ar kompiuterio tyruose..ir taip liūdna ir gaila pasidarė...nes geros mintys buvo. apie diktofonus galvoje ir kameras akyse. na žodžiu. čia iš serijos, kaip šį penktadienį mačiau dvi pylimo poliklinikas.
žinai. o aš jau įpratau, kad skauda.. juokinga atrodo..bet jau kažkaip ir nebeparkė. šlubt šlubt. ir tiek. tik sutinimas nervuoja..tik nžnau kodėl. Na bet pradėjau savotiškai stebėti sąvajį skausmą. kaip jis kinta. kaip progresuoja arba nyksta. galečiau prdadėti vesti savotišką skausmo dienoraštį kuris skambėtų maždaug taip: „ šiandien šiektiek pakilau aukštyn. leidau pailsėti linkiui.“ arba „ man labiausiai leidžia pasireikšti lipant laiptais žemyn. tada kartais priverčiu ją stabtelėti ir nusikeikti“.
oj.
shiza.
dar juokingiau, kad man patinka mėlynės, kurios lieka ant rankos savaitei po kraujo paėmimo. taip ir norisi, kad būtų vasara, ir, kad nešaltum trumparankoviais marškinukais.
ar aš protėju? galbūt.
persikeliu gyventi į pasaulėlį, kuris manęs taip jau seniai laukė.
nesuprantamų minčių ir keistų žvilgsnių apsuptyje.
kartais žinau, kad turiu daug darbo, bet nieko neveikdama su apatiškumu galvoje galiu valandų valandas sėdėti vienoje vietoje ir žiūrėti į niekur. tai mane teigiamai veikia.
kaip ir kakavos puodelis priešais.
va premjerą apturėjau. ir žinai...po jos man kažkas nutiko. tiksliai nežinau kas. bet pradėjau nebevertint savęs. na aš niekad nebuvau jau kažkokia tais savęs vertintoja. kaip tik savikritika pas mane yra dominuojanti..bet. pradėjau nebesidžiaugt, jei sekasi. na turi idėją. įgyvendini ją. viskas rodos gerai. na ir kas iš to? koks skirtumas? kas iš to? ar tai turi kažką daugiau nei laiko skylės užpildymą, ar rezultatų lentelės papildymą? maždaug :iveikiau. ai išvis. aš pasimetus savy. reik turbūt pokyčių....jo..labai labai. tiksliau pradėjau galvoti kokią reikšmę turi vieni ar kiti dalykai..ir kartais pasidaro labai liūdna, kai suvoki, kad realiai JOKIOS. tai kaip banalūs laiptai, kuriais turi užlipti norėdama apžiūrėti nuostabią palėpę. tik dar nežinau, ar ta palėpė tokia jau nuostabi..na taip. reik pokyčių.
dėlto vakar nusipirkau dvi sukneles.
o šiaip tai laukiu atsakymo iš sapnų šalies. gal ir greit jis mane pasieks.
kartais susimąstau kodėl nutraukiau vienus ar kitus ryšius..
arba šiaip. vat šiandien žiūrinėjau įvairias nuotraukas ir tiek daug prisiminiau..taip ir nesuprantu iki šiol kodėl tai buvo tik akimirkos, į kurias nieko panašaus dabar nerandu..
bet nebesistebiu.
mokausi gyventi su abejingumu ir apatija akyse.
nes kartais..
