« september 2006 | Main | november 2006 »
Gal kas nors žinote ar galite pasidalinti šiuo serialu su manimi?
A mockumentary on a group of typical office workers, where the workday consists of ego clashes, inappropriate behavior, and tedium. Based on the hit BBC series.
Neesu dar matęs serialo su tokiu aukštu IMDb įvertinimų vidurkiu (9.5/10).
Kažkada buvau užsiminęs sesei, kad buvau padaręs bet pratryniau. Dabar vėl padariau ir įdėtu parodyti. Tik prašau - jokių kopyraitų .))
Pirmą kartą jaučiu fotoaparato ir diktofono trūkumą. Vos atsiradus pačiame centre kažkas pradėjo klykauti apie išlikimą (mol "i will survive"). Pasirodo vėl kažkokia proga rengiamas koncertas buvusioje savivaldybės aikštėje.
Gal ponas meras vėl pradėjo organizuoti tūsovkes miestiečiams, kad pašalintų tą rudeninę depresiją?
Bet kokiu atveju iš karto vedėjų balsuose girdisi tas šlykštus nuoširdumas, kuris dažnai mane verčia vemti... ghhrr...
Pirma podiumo stotelė. Kita vertus - norėjosi jau daug kur sustoti, bet kvapas buvo labai blogas. Per nelyg blogas. Jautėsi lyg artėtų pavasaris. Su mano rudeninėm nuotaikom tai yra visiškai nesuderinama...
Kad ir kaip bebūtų aš sustojau... Vienoje iš tinkamesnių vietų. Daug užsieničių. Daug skubančių žmonių. Įdomu kur jie skuba. Gi penktadienis... Kažkokia anoreksinė indė bandė fotografuoti savo draugę. O aš ką tik sužaidžiau liežuvių rodymų karą su kažkokia inteligentiška studente.
Priešais - blurry užrašas - "GraSaS". Patinka man ta nuodinga žalia spalva. Visai kaip absinto.
...o pro mane ir toliau žygiuoja minios studentų, užsieniečių ir įvairių subkultūrų žmogėnai, žmogėnės ir hermafroditai. Jo... daug kavalerijos šiandien. Turbūt kažkaip susiję su švente prie Šv. Katedros.
Asmeninis sargybinis vėl pradeda urgzti, kad šalta. Ką gi, deduosi jį tašėn ir traukiame kartu toliau.
Sėdžiu dabar katedros aikštėje. Visai kaip komiksuose aprašytas žurnaliūga. Keliasdešimt degančių žvakučių dabar bando atitraukti mano dėmesį nuo ekrano. Paslaptingais kvadratais pažymėti plotai. Kai kurie iš jų uždengti balta plėvele. Prie nekurių tupi žmonės ir kažką juose krapšto. Panašiai daro paukščiai grįžę iš šiltųjų kraštų ir besiruošiantys čia kurtis lizdą.
Po kelių momentų aplink atsiranda vis daugiau žmonių. Kai kurie iš jų - užsieniečiai, smalsiai lenkdami savo nosis link kvadratų žiūri, kas ten sudėliota.
Apsidairau - nerandu žmogaus, kurio galėčiau paklausti apie čia vykstančias apeigas.
Vienas vaikinukas stovi su foto aparatu ir iš ganėtinai žemo aukščio bando nufotografuoti kvadrato vidaus "peizažą".
Į akis įkyriai pradeda šviesti apsaugos mašinos lempos. Viskas aišku - jie išvažiuoja. Tvarkos čia nebereikia. Užsimezgė atskira eco-systema, kurios prižiūrėti nebereikia.
"Einam", tariu savo apsauginiui ir mes pajudame sezoninio podijumo keliu...
Su tuščia galva šiandien pabudau. Visiškai apatiškas atsistojau iš lovos. Apsidairiau ir pamąsčiau, ką čia naudingo nuveikus... [flashback] Per kažkurias žinias išgirdau, kad visame mieste šildymo sezono metu per langus "išgaruoja" 6 limonai litų. Na, iš kambaryje esančios temperatūros drąsiai galėjau teigti, kad iš manęs jie tikrai bėga (amžinas lietuvių kompleksas - nepripažinti, kad pas juos kažkas yra blogai). [/flashback]. Nusipurčiau.
Vakar prisimenu, kad daug gėriau, po to skaičiau podleną komiksą, kaip viena panelė. Primečiau ar tai tik nebus vienas iš jos įkvėpimo šaltinių. Atvykus darban, pirma mintis - noriu binary finary. Po kelių minučių, klausiaus porą jų miksų, tačiau neradau to, kurio labiausiai norėjau. Pakeliui dar kažkoks pistukas sugebėjo nutraukti lopą nuo alkūnės, kuris bangomis nukenksmina visas blakes kelių metrų saugumu. Fuck, pagalvojau, dabar negalėsiu rėkti ant pensininkų ir reikės visą kelią sėdėti prie senatve dvokiančio valkatos. Išsijungiau telefoną, GPS'ą. Pasijutau beveik aklas, bet ko [post]žmogus nepadarysi dėl saugumo.
Savo asmens sargybinį palikau namie. Pažadėjau parnešti ko nors vakarop, o tai jau kelias savaites be jokių naujų žaisliukų. Bijau, kad neprasidėtų konvulsijos, o tai iš asmeninio sargybinio pataps asmeniniu žudiku. Po to atsiras visokių nereikalingų klausimų...
Norėčiau atsiprašyti visos wired bendruomenės, kuri mane laiko web-developeriu. Šiandien aš nusidėjau. Buvau priverstas daryti puslapį su MS Word'u. Cituoju dėstytoją: "man nesvarbu jūsų darbo rezultatas. aš noriu, kad jūs pasikankintumėte..."
Vakar eidamas iš pasisėdėjimo su ją užsiroviau ant dviejų merginų:
- Atsiprašau, gal žinote kur čia absinto klubas?
Paėjome truputį, papasakojau, kur maždaug turėtų būti tas absinto klubas, ir po to pasidomėjau ar jos ten į kokį balių vėluoja ar šiaip varo pagerti. Atsakymas mane nelabai nustebino:
- Mano draugas ten DJ'um dirba...
Nu blin, pagalvojau, prisisiurbti chaliavai einat...
Šiandien gulėdamas vonioje primečiau "savo pasaulio" analogą:
- Atsiprašau, gal žinote kaip prisijungti prie šio ftp serverio?
- Žinoma, tuoj pažiūrėsiu... O jūs iš ten ką nors parsisiųsti norite? Galiu padėti gauti iš kitos vietos.
- Ne, na matote, mano draugas dirba serverio sys-adminu...
Nu blin, pagalvočiau, chaliavai vietos n GB davė...
domitės matematinių menu įsidėkit mane į savo friend listus ir žiūrėkit mano meną .)
nu gerai gerai, man ten dėmesio stygius ir šiaip draugų mažai.